Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Fermi“ atrasti tamsiosios medžiagos įrodymai kelia abejonių

NASA nuotr.
NASA nuotr. / NASA nuotr.
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Tai buvo vadinama tamsiosios medžiagos egzistavimo įrodymu, leidžiančiu tikėtis, kad galiausiai pavyks nustatyti dalelę, kuri, kaip manoma, sudaro iki 80 procentų Visatos masės. Tačiau esminiai įrodymai apie tamsiosios medžiagos sąveikas mūsų Visatos centre gali būti ne tokie svarūs, kaip manyta.

Dauguma fizikų mano, kad tamsioji medžiaga sudaryta iš silpnai sąveikaujančių masyvių dalelių (angl. weakly interacting massive partical – WIMP), kurios su įprasta medžiaga sąveikauja tik per trauką. Kai dvi tokios dalelės susitinka, jos turėtų viena kitą panaikinti ir sudaryti naujas daleles bei didelės energijos gama spindulius, rašo NewScientist.com.

„Fermi“ gama spindulių kosminis teleskopas tamsiosios medžiagos ieško dairydamasis būtent šių gama spindulių. Jei jis aptinka daugiau tam tikros energijos gama spindulių, nei jų galėtų išskirti žinomi šaltiniai, dauguma manytų, kad tai galėtų būti WIMP dalelių ženklas.

„Toks siauras, išskirtinis bruožas negalėtų atsirasti kokio kito proceso metu“ – teigia „Fermi“ komandos narė Andrea Albert iš Ohajo valstijos universiteto.

Štai kodėl mokslininkai sukruto balandį, kai Christophas Wenigeris iš Maxo Plancko fizikos instituto Miunchene, Vokietijoje, pranešė stebėjęs gama spindulių sustiprėjimą iki 130 gigaelektronvoltų (GeV). Jie sklido iš Paukščių Tako centro ir neturėjo jokio akivaizdaus astrofizikinio šaltinio.

Nors ir nebūdamas „Fermi“ komandos nariu, Ch. Wenigeris galėjo išanalizuoti visuomenei prieinamus duomenis iš 3,5 metų trukusių stebėjimų. Tuos pačius duomenis išanalizavo kiti fizikai, kurie sutiko, kad signalas buvo pakankamai stiprus, tad jo negalima priskirti atsitiktiniams svyravimams. Tad arba teleskopas elgėsi keistai, arba jis stebėjo tamsiosios energijos daleles, kurių energija siekė 130 GeV.

„Jei tai pasirodytų tiesa, tai užgožtų Higgso bozono atradimą“, – rašė fizikos tinklaraštininkas Jesteris.

„Fermi“ komanda tuo metu apie atradimą tylėjo, tačiau jų reakcija buvo nuspėjama. Mokslininkai ne tik turi išanalizuoti ketverių metų duomenis, bet ir įvairiais būdais ieškoti galimo signalo.

Tamsioji medžiaga turėtų telktis visatos centre, o Žemę turėtų supti tik nežymus jos kiekis. Tačiau Žemė turi gama spindulių žiedą, sukuriamą tuomet, kai kosminiai spinduliai atakuoja atmosferą. Jei „Fermi“ teleskopą nukreipus į šį žiedą, Ch. Wenigerio 130 GeV gama spindulių signalas pasirodys ten, tuomet bus galima manyti, kad tai nebuvo tamsiosios energijos signalas.

„Tai gera vieta pasitikrinti blaivų protą“, – teigia A. Albert.

Komanda visų pirma turėjo iš naujo apdoroti visus iš galaktikos centro surinktus duomenis, atsižvelgiant į netikslumus, kuriuos sukėlė pažeistas teleskopo instrumentas. Tai atskleidė, kad signalas pasislinko nuo 130 iki 135 GeV. Be to, šis signalas tapo statistiškai nereikšmingas, aiškino A. Albert.

„Šis bruožas tapo šiek tiek mažesnis. Jis visiškai nepranyko, tačiau nematome, kad jis būtų labai reikšmingas. Šioje vietoje turime abejoti, ar tai tamsiosios medžiagos linija“, – kalbėjo mokslininkė.

Signalas taip pat pasirodė gama spindulių žiede aplink Žemę, tačiau jis buvo perpus silpnesnis nei aptiktasis iš galaktikos centro, be to, nėra jokio gero būdo paaiškinti, kodėl jis ten yra.

„Bent jau aš nematau nieko akivaizdaus, kas jungtų galaktikos centrą ir gama spingsulių žiedą“, – kalbėjo Ch. Wenigeris.

Gali būti, kad „Fermi“ komandos duomenų apdorojimo metoduose yra klaidų, arba kad viena linija teisinga, o kita kliaudinga. Tačiau, anot Ch. Wenigerio, vis dar galima manyti, kad ši linija – tamsiosios energijos ženklas.

„Sunku prisirišti prie bruožo, nes jie atsiranda ir pradingsta taip dažnai. Tačiau tai gali būti tikras dalykas. Tai gali būti labiausiai jaudinantis dešimtmečio atradimas“, – sakė jis.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT