Mėnuleigio „mechaninių valdymo sutrikimų“ iškilo šeštadienį, saulei leidžiantis už Mėnulio horizonto ir prasidedant dvi savaites truksiančiai nakčiai, per kurią mūsų planetos palydovo paviršius smarkiai atšąla. Numatoma, kad visą tą laiką zondas bus išjungtas.
Gedimų galėjo įvykti dėl intensyvios spinduliuotės, silpnos gravitacijos, itin didelių temperatūros svyravimų ir kitų veiksnių.
„Sudėtinga aplinka Mėnulio paviršiuje dažnai tampa pagrindine priežastimi, sukeliančia mėnuleigio sutrikimus“, – valstybinei žiniasklaidai sakė Kinijos kosmoso technologijų akademijos ekspertas Pangas Zhihao.
Gedimų galėjo įvykti dėl intensyvios spinduliuotės, silpnos gravitacijos, itin didelių temperatūros svyravimų ir kitų veiksnių, P.Zhihao aiškino dienraščiui „Science and Technology Daily“.
„Nefritinį triušį“ nešantį nusileidimo modulį „Chang'e 3“, kurio pavadinimas siejamas su kinų Mėnulio deivės vardu, Kinija nutupdė gruodžio viduryje. Pekinas liaupsino šią misiją, kurios metu bus atliekami geologiniai tyrimai ir ieškoma gamtinių išteklių.
Sėkmingas mėnuleigio nusileidimas tapo proga reikšti nacionalinį pasididžiavimą – jis pademonstravo didėjančias Kinijos galimybes vykdyti sudėtingas operacijas kosmose.
Kinija plėtoja ambicingą kosminę programą, susijusią su šalies kariniais, komerciniais ir moksliniais interesais. Tačiau Pekinui dar reikia pasivyti toliau šioje srityje pažengusias galiūnes – Jungtines Valstijas ir Rusiją.
„Chang'e 3“ ir jo gabenamas „Nefritinis triušis“ tapo pirmaisiais kosminiais aparatais, „minkštai“ nutupdytais Mėnulyje nuo 1976 metų. Anksčiau tai buvo pavykę padaryti Jungtinėms Valstijoms ir Sovietų Sąjungai.
Jungtinės Valstijos taip pat sėkmingai pasiuntė į Marsą keturis marsaeigius, iš kurių du tebeveikia. Jau dešimtmetį veikiantis zondas „Opportunity“ neseniai aptiko įrodymų, kad Raudonosios planetos paviršiuje kadaise buvo gėlo vandens telkinių, kuriuose sąlygos galėjo būti palankios gyvybei.
