Pasirodo, kad Marsas galėtų būti normaliai išsivysčiusi planeta, bet jam trūksta masės – dėl jos stygiaus planeta neturi tankesnės atmosferos, dėl tos pačios priežasties Marse neprasideda ir geologinių procesų apytaka rutulio gelmėse – branduolyje ir mantijoje.
Tyrėjai teigia, kad Raudonojoje planetoje niekada nevyko mantiją sudarančių medžiagų apytaka, kokia būdinga Žemės litosferai. Vakarų Ontarijo universiteto geologas Desmondas Moseris su kolegomis patvirtino, kad Marso mantija faktiškai nesikeitė pastaruosius 4 mlrd. metų. Tokius apibendrinimus mokslininkai padarė ištyrinėję meteoritą „NWA 5298“, kuris 2008 m. kovą nukrito Maroko provincijos Bir Ganduzo teritorijoje.
Šis kosminis kūnas priskiriamas vadinamiesiems bazaltiniams šergotitams – santykinai „jauniems“ marsietiškiems meteoritams, kurie nuo Marso paviršiaus atskilo maždaug prieš 180–200 mln. metų. Juos sudaro mineralai, kokių randama mantijoje. Mineralinio ir izotopinio amžiaus nesutapimai tuose mineraluose iš pradžių prieštaravo hipotezei, jog Marso mantija nesikeitė nuo pat jos sustingimo momento.
D.Moseris ir jo kolegos šį prieštaravimą išsprendė išsiaiškinę, kaip Marso paviršiuje susiformavo šį meteoritą sudarančios uolienos. Iš Marso atskriejusiame akmenyje yra mikromineralo badeleito granulių, kurios susidaro ugnikalnių išsiveržimų metu arba lydantis uolienoms. Tai leido manyti, kad šis Marso planetos fragmentas vieną ar keletą performavimų patyrė dar iki skrydžio į Žemę.
Geologai pagal šias daleles nustatė tikrąjį meteoritą sudarančių uolienų amžių. Jų skaičiavimais, meteorito „NWA 5298“ uolienos susidarė maždaug prieš 187 mln. metų iš senos marsietiškos mantijos, kuri, savo ruožtu, susidariusi prieš 4 mlrd. metų. Tai leidžia manyti, kad mantijos apytaka Marse galėjo niekada taip ir neegzistuoti, apibendrina straipsnio autoriai.
