NASA vadovas Charlesas Boldenas ir kiti aukšti pareigūnai dalyvaus atminimo ceremonijoje prie Vašingtono esančiose Arlingtono nacionalinėse kapinėse, per šią ceremoniją taip pat bus pagerbti kiti žmonės, žuvę per incidentus, susijusius su JAV kosmine programa.
Trys amerikiečiai astronautai žuvo įsiplieskus ugniai per bandymus erdvėlaivio „Apollo 1“ kapsulėje 1967 metų sausį, o erdvėlaivio „Challenger“ sprogimas 1986-ųjų sausį tuojau po starto nusinešė visų septynių jo įgulos narių gyvybes.
„Columbia“, kuri 1981-ųjų balandį tapo pirmuoju pradėtu eksploatuoti NASA „Space Shuttle“ tipo erdvėlaiviu, subyrėjo įskriejęs į Žemės atmosferą 2003 metų vasario 1 dieną, baigdamas savo 28-ąjį skrydį.
„Columbia“ buvo pirmasis daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, pakilęs į orbitą.
Likus 16 dienų iki katastrofos, per „Columbia“ startą nuo išorinio degalų bako atitrūkusi šilumos izoliacijos putplasčio nuolauža kliudė vieną iš erdvėlaivio sparnų, pagamintų iš anglies pluošto. Grįžtant į Žemę, pažeistas sparnas neatlaikė apkrovos ir lūžo, o nevaldomu tapęs erdvėlaivis liepsnodamas subyrėjo į dalis.
Po šio pražūtingo incidento prezidento George'o W.Busho administracija nusprendė užbaigti „Space Shuttle“ programą. Buvo palikti tik leidimai naudoti tik tris likusius erdvėlaivius, kol bus baigta statyti Tarptautinė kosminė stotis (TKS), taip pat įvykdyti Vašingtono įsipareigojimus savo partneriams.
Orbitinė stotis buvo baigta statyti 2011-aisiais.
„Anksti buvo pripažinta, kad šis erdvėlaivis nepateisins pažadų, jog jis suteiks galimybę dažnai ir nebrangiai skraidyti į kosmosą“, – sakė buvęs Kosmoso politikos instituto direktorius Johnas Logsdonas, dirbęs „Columbia“ katastrofos tyrimo komisijoje.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Erdvėlaivis „Columbia“ |
„Jau 9-o dešimtmečio viduryje buvo aišku, kad tai yra pirmosios kartos eksperimentinis aparatas, nors NASA mėgino vaizduoti, jog taip nėra“, – pridūrė jis.
Nedaug trūko, kad „Space Shuttle“ programa būtų uždaryta anksčiau. 2005-ųjų liepą per pirmąjį erdvėlaivio skrydį po „Columbia“ katastrofos pasikartojo ta pati problema, nors nuo išorinio degalų bako atitrūkęs putplasčio gabalas nepervėrė sparno.
NASA reagavo sustabdydama erdvėlaivių skrydžius beveik metams, o G.W.Busho administracija jau svarstė galimybę juos visiškai nutraukti, prisiminė J.Logsdonas. Tačiau galiausiai G.W.Bushas nusileido tarptautinių partnerių spaudimui.
„1971–1972 metais buvo padaryta esminė klaida, mėginant sukurti aparatą, kuris skraidintų ir žmones, ir krovinius“, – teigė ekspertas, sakydamas, jog abiejų funkcijų atskyrimas būtų labiau pasiteisinęs ir būtų buvęs pigesnis.
„Tai lėmė politinės vadovybės nesugebėjimas pakeisti įgulų skraidinimo galimybes“, – pridūrė J.Logsdonas.
Dėl šios priežasties Jungtinės Valstijos 30 metų turėjo tenkintis pilotuojamais skrydžiais tik žemosiose orbitose.
Šiuo metu kuriamas erdvėlaivis „Orion“, skirtas astronautų skrydžiams į Mėnulį, asteroidus, Marsą ir TKS, turės saugumo sistemą, leidžiančią įgulos kapsulę atskirti nuo raketos nešėjos, jeigu įvyktų gedimų startuojant. „Space Shuttle“ erdvėlaiviai šios galimybės neturėjo.
Po paskutinio daugkartinio naudojimo erdvėlaivių skrydžio 2011 metų liepą JAV kliovėsi Rusijos kosminiais laivais „Sojuz“, skraidinant astronautus į orbitinę stotį, kol bus sukurta alternatyva. Kiekvieno astronauto skrydis kainuoja 60 mln. JAV dolerių.
2010 metais JAV prezidentas Barackas Obama pradėjo programą, skatinančią privatųjį sektorių kurti sistemas, kurios galėtų skraidinti į TKS krovinius, o vėliau – ir astronautus.
Šioje programoje dalyvaujanti bendrovė „SpaceX“ jau surengė du nepilotuojamų kapsulių „Dragon“ skrydžius, per kuriuos į TKS buvo nugabenta krovinių, o aparatai grąžinti į Žemę.
