TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip pasikeis mūsų gyvenimas, jei atrasime nežemišką civilizaciją?

Egzoplaneta
NASA iliustr. / Egzoplaneta
Šaltinis: 15min
0
A A

1938 m. Orsonas Wellesas transliavo radijo biuletenių ciklą „War of the Worlds“, kuriame imitavo ateivių nusileidimą į Žemę realiu laiku. Šios transliacijos buvo plačiai prisimenamos dėl visuomenėje sukeltos panikos. O Welleso fantastika puikiai iliustravo, kas galėtų nutikti mūsų planetoje pasirodžius nežemiškoms būtybėms, rašo phys.org.

 Į klausimą, kaip nežemiškos gyvybės atradimas pakeistų mūsų pasaulėžiūrą, mėgina atsakyti tyrėjas Stevenas Dickas. Jis yra buvęs astronautas ir istorikas Jungtinių valstijų karinio jūrų laivyno observatorijoje, o anksčiau dirbo vyriausiu istoriku NASA.  S.Dickas jau yra išleidęs keletą knygų, kuriose narplioja nežemiškos gyvybės tematiką.

Pasak jo, net ir mikrobų atradimas kitose planetose būtų reikšmingas mokslo plėtros etapas.

Jėzuitai turėjo konfliktų su indėnais, buvo nesutarimų dėl tam tikrų pasaulėžiūros klausimų, susijusių su siela ar nemirtingumu.

„Jeigu rastume mikrobų, tai turėtų poveikį mokslui, ypatingai biologijai, nes ji taptų universalesnė, – pasakojo S.Dickas. – Žemėje kol kas mes turime tik vieną biologijos atvejį. Jeigu rastume nepriklausomą pavyzdį Marse ar Europoje, būtų galimybė formuoti universalią biologiją.“

Mokslininkas teigia, kad net ir kitose planetose atradus apie gyvybę bylojančias fosilijas, turėtume pakeisti požiūrį ir padėti tašką daugybėje mokslo sričių: pavyzdžiui, diskusijoje apie 1996 m. Antarktidoje nukritusį meteoritą ALH84001 iš Marso: kai kuriuose moksliniuose žurnaluose buvo rašoma, kad tam tikros  jame esančios struktūros galėjo būti susijusios su biologiniu aktyvumu.

„Aš parašiau knygą apie atradimus astronomijoje. Tai yra labai ilgas procesas, – kalbėjo S.Dickas. –  Kad padarytumei atradimą neužtenka į dangų pasižiūrėti teleskopu. Pirmiausia reikia kažką aptikti, vėliau – interpretuoti, tuomet reikia dar daug laiko, kad visa tai suprastume. Kabant apie nežemišką gyvybę, Marso akmenys parodė, kad jog nežemiškos gyvybės supratimo procesas gali trukti eilę metų“, – pridūrė S.Dickas.

Majų dešifravimas

Tyrėjas kurį laiką praleido ieškodamas istorinių pavyzdžių, kurie padėtų nustatyti, kokia būtų žmonių reakcija į pirmąjį kontaktą su nežemiška civilizacija. Mūsų istorija rodo, kad ryšiai su kitomis kultūromis gali vesti prie labai skirtingų rezultatų.

Hernano Corteso susitikimas su actekais dažnai minimas kaip pavyzdys, koks blogas gali būti tas pirmasis kontaktas. Tiesa, buvo civilizacijų susidūrimų, kurios buvo naudingos abiem pusėms, tačiau rezultatas niekuomet nebuvo tobulas.

Net ir tuomet, kai abi pusės stengėsi padaryti taip, kad bendravimas vyktų sklandžiai, buvo barjerų. Pavyzdžiui, Jėzuitai turėjo konfliktų su indėnais, buvo nesutarimų dėl tam tikrų pasaulėžiūros klausimų, susijusių su siela ar nemirtingumu.

Anot mokslininkų, gavus netiesioginį radijo signalą su kita kultūra per SETI (Search for Extra-Terrestrial Intelligence – nežemiško intelekto paieška) jį suprasti gali būti labai sunku dėl skirtingų kultūrų arba jo galime visai nesuprasti. Net ir matematikos kalba, kuri vadinama universalia, turi dvi mokyklas. Pagal vieną teoriją, yra vienos rūšies matematika, kuri paremta Platoniška idėja, pagal kitą –matematika yra kilusi iš kultūros, kurioje dabar gyvename.

„Gali būti, kad vyktų ir ilgas signalo dešifravimo procesas. Tai galėtų būti kažkas panašaus į Majų dešifravimą“, – sakė S.Dickas.

Kai S.Dickas ėmė geriau suprasti potencialų kultūrinį nežemiškosios gyvybės poveikį, jis pakvietė kitus mokslininkus pasidalinti įžvalgomis NASA simpoziume „Preparing for Discovery“. Simpoziume buvo kalbėta, kaip reikėtų pakeisti gyvenimo apibrėžimą, kurio centre egzistuoja žmogus, ir kaip išspręsti iš to kylančias filosofines ir teologines problemas, taip pat – kaip padėti paaiškinti atradimus žmonėms. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT