TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas nutiktų, jei akimirksniu pradingtų Saulė?

Šioje fotografijoje parodytas saulės aktyvumas nuo 2012 m. balandžio 16 iki 2013 balandžio 15 d.
NASA Goddard Space Flight Center/SDO nuotr. / Šioje fotografijoje parodytas saulės aktyvumas nuo 2012 m. balandžio 16 iki 2013 balandžio 15 d.
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Galite būti ramūs bent dėl to, kad pradingus Saulei dar tikrai suspėtume „Facebook‘e“ parašyti atsisveikinimo žinutes. Jei į šaldytuvą įdėsime karštą puoduką kavos, akimirksniu jis neatšals. Panašiai būtų ir staiga nustoju šviesi Saulei (kas praktiškai neįmanoma), rašoma mokslo populiarinimo portale Popsci.com.

Kitaip tariant užgresus Saulei mūsų gimtoji planeta, palyginti su ją supančia erdve, šilta išliktų dar kelis milijonus metų. Tačiau mes, žeme vaikščiojantys padarai, pražūtingą atšalimą pajustume kur kas anksčiau. 

Per savaitę paviršiaus temperatūra Žemėje nukristų iki -18 laipsnių pagal Celsijų. Viršutiniai vandenynų sluoksniai pasidengtų ledu. Tačiau būtent šis viršutinis ledo sluoksnis dar šimtus tūkstančių metų vandenyną saugotų nuo visiško vandenynų užšalimo. Praėjus milijonams metų mūsų planetos temperatūra nukristų iki stabilių -240 laipsnių pagal Celsijų. Pasak Kalifornijos technologijų universiteto profesoriaus Davido Stevensono, ši temperatūra reikštų, kad suvienodėjo šiluma, kurią spinduliuoja Žemės branduolys, ir šiluma, kuri į kosmosą spinduliuojama nuo Žemės paviršiaus.

Nors kai kurie mikroorganizmai liktų gyvi, tačiau absoliuti dauguma gyvybės formų ilgai neišgyventų. Fotosintezės procesai sustotų beveik akimirksniu, ir dauguma augalų nuvystų per porą savaičių. Kita vertus, tvirtesni medžiai, dėl lėto metabolizmo ir sukauptų reikalingų medžiagų atsargų, dar galėtų išgyventi keletą dešimtmečių. Pakirtus apatinę mitybos grandinės grandį, dauguma gyvūnų išmirtų gana greitai. Vis dėlto, maitėdos savo gyvybe dar pasidžiaugtų, kol juos galutinai pribaigtų šaltis.

Žmonija turėtų bent porą pasirinkimų, kaip pratęsti savo egzistavimą. Galima būtų gyventi povandeniniuose laivuose, panardintuose pačiose giliausiose ir šilčiausiose vandenynų vietose. Kitas, kiek patrauklesnis variantas, būtų įsikurti atomine ar geotermine energija apšildomose teritorijose. Vienas iš geriausių pasirinkimų būtų Islandija, kurioje apie 87 procentai namų apšildomi geotermine energija. Žmonės šimtus metų galėtų naudotis vulkanų šiluma, teigia Ročesterio universiteto profesorius Ericas Blackmanas.

Aišku, Saulė ne tik šildo Žemę. Ji taip pat atsakinga už tai, kad neišskristume iš savo orbitos. Staiga pradingus Saulės masei (tai taip pat praktiškai neįmanoma), planeta į kosmoso platybes išlėktų kaip išsuktas ir nutrūkęs nuo virvutės kamuoliukas.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT