TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas žinoma apie Europos nusileidimo modulį „Schiaparelli“?

Pilno dydžio „Schiaparelli“ modulio kopija
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr. / Pilno dydžio „Schiaparelli“ modulio kopija
Šaltinis: BNS
0
A A

Mokslininkai ir inžinieriai ketvirtadienį ieškojo atsakymo į klausimą, kas atsitiko Europos nusileidimo moduliui „Schiaparelli“, kurio signalas nutrūko likus vos kelioms sekundėms iki jo planuoto nusileidimo ant Marso paviršiaus.

Viltis dar neprarasta, tačiau pirminiai duomenys rodo, kad eksperimentinis nusileidimo modulis pateko į bėdą.

Ką Europos kosmoso agentūros (ESA) ekspertams pavyko sužinoti iš duomenų, kuriuos atsiuntė „Schiaparelli“?

Žinoma, kad „Schiaparelli“ nusileido ant Raudonosios planetos paviršiaus. Tačiau nežinoma, kurioje tiksliai vietoje, kelių dalių ir ar yra darbingas.

Žinoma, kad „Schiaparelli“ įskriejo į Marso atmosferos sluoksnį trečiadienį 14 val. 42 min. Grinvičo laiku, kaip planuota. Nuo tos akimirkos jo kelionė iki planetos paviršiaus turėjo užtrukti šešias minutes.

Neaišku, kur buvo nusileidimo modulis, kai, likus maždaug 50 sekundžių iki planuoto nusileidimo, su juo nutrūko ryšys.

Mokslininkai tikrai žino, kad nusileidimo modulio šilumos skydas, saugantis nuo stabdymo atmosferoje trinties sukelto karščio, suveikė. Jeigu nebūtų – nebūtų išsiskleidęs ir jo viršgarsiniams greičiams pritaikytas parašiutas.

Klausimų kyla dėl to, kodėl šis skydas, prie kurio pritvirtintas parašiutas, galėjo būti numestas per anksti.

Aišku, kad parašiutas tikrai išsiskleidė, bet nežinoma, ar jis neatsiskyrė per anksti, ar nepatyrė gedimų, dėl kurių modulis buvo jau per daug priartėjęs prie Marso paviršiaus, kai įsijungė jo raketiniai stabdžiai.

Žinoma, kad trečiasis modulio apsauginis mechanizmas – raketiniai varikliai – įsijungė, tačiau veikė per trumpai – tik tris ar keturias sekundes – „daug trumpiau, nei mes tikėjomės“, – sakė ESA Saulės ir planetų tyrimo misijų vadovas Andrea Accomazzo.

Lieka nežinoma, ar įsijungė visi devyni manevriniai raketiniai varikliai.

„Schiaparelli“ baterijos turėtų veikti mažiausiai keturias Marso dienas, kurių viena trunka maždaug 24 val. 40 min. Ilgiausiai jų galėtų užtekti 10-12 Marso dienų.

Nežinoma, ar modulis yra sveikas ir darbo režime, ar jis naudoja baterijos energiją, tad misijos dispečeriams lieka vis mažiau laiko pabandyti užmegzti ryšį per signalus priimančią ir siunčiančią įrangą.

„Schiaparelli“ nusileidimas turėjo suteikti duomenų, kaip veikia technologijos, planuojamos naudoti, kai 2020 metais bus pasiųstas kitas, daug didesnis ir brangesnis savaeigis zondas, vykdant antrąjį ir svarbiausią „ExoMars“ misijos etapą. Tačiau ESA pareigūnai įsitikinę, kad net ir nesėkmingas aparato nusileidimas jiems būtų gera pamoka.

„Šio bandymo paskirtis – gauti duomenų, gauti žinių, tad žinių mes gavome, gavome ir duomenų“, – sakė ESA generalinis direktorius Janas Woerneras.

Surinktos informacijos analizavimas turėtų leisti atkurti įvykių eigą, pridūrė A.Accomazzo, nors tai gali užtrukti.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT