Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Keisčiausios Visatos planetos

Egzoplanetos
UPR Arecibo, ESA/Hubble, NASA nuotr. / Egzoplanetos
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Egzoplaneta – tai bet kuri planeta, esanti už mūsų Saulės sistemos ribų. Iš tūkstančių iki šiol atrastų egzoplanetų, kai kurios jų yra labai keistos, palyginus su esančiomis Saulės sistemoje. Tinklalapis iflscience.com išskiria egzoplanetas su ypatingai keistomis charakteristikomis.

Kepler-78b

Įdomiausias faktas apie šią egzoplanetą yra tas, kad tokia egzoplaneta net neturėtų egzistuoti.

Įdomiausias faktas apie šią egzoplanetą yra tas, kad tokia egzoplaneta net neturėtų egzistuoti. Ji yra itin arti savo žvaigždės – nuo jos nutolusi vos 990 tūkst. kilometrų. Palyginimui, arčiausiai Saulės esantis Merkurijus artimiausiame nuo Saulės taške būna nutolusi maždaug 46 mln. kilometrų.

Kol kas neaišku, kaip tokia planeta galėjo susiformuoti, nes planetos žvaigždė buvo gerokai didesnė, kai planeta susiformavo. Pagal dabartinį planetos nuotolį tai reikštų, kad planeta susiformavo ją supančioje žvaigždėje, kas, astronomų žiniomis, yra neįmanoma.

Planeta Kepler-78b yra kiek didesnė nei Žemė, nors paviršiaus sąlygos yra visiškai kitokios: paviršiaus temperatūra siekia maždaug 2400 laipsnių Celsijaus – beveik 9 kartus karščiau nei Veneroje.

Panašu, kad ateityje ši planeta išnyks – per 3 mlrd. metų priartės prie savo žvaigždės ir išnyks.

WASP-12b

Kepler-78b dar gyvuos 3 mlrd. metų, o planeta WASP-12b jau yra taip arti savo žvaigždės, kad nyksta. Šis procesas džiugina astronomus, kurie gali stebėti neįprastą reiškinį. Astronomai skaičiuoja, kad šiai planetai liko ne daugiau nei 10 mln. metų, kol ši bus suplėšyta savo žvaigždės.

Iš dujų sudaryta 40 proc. didesnė nei Jupiteris planeta dabar yra taip arti savo žvaigždės, kad jai tereikia 1,1 Žemės dienos, jog užpildytų savo orbitą.

TrES-2b

Planetos temperatūra siekia maždaug 1 tūkst. laipsnių Celsijaus, todėl joje per karšta, kad susiformuotų žvaigždžių skleidžiamą šviesą atspindintys debesys.

TrES-2b yra praminta „Juodąja planeta“, nes ji neatspindi šviesos. Jeigu galėtume šią planetą įžiūrėti tiesiogiai, ji atrodytų lyg anglies dujų kamuolys. Planetos temperatūra siekia maždaug 1 tūkst. laipsnių Celsijaus, todėl joje per karšta, kad susiformuotų žvaigždžių skleidžiamą šviesą atspindintys debesys.

Kitos tamsios planetos atspindi maždaug dešimtadalį žvaigždžių šviesos, o TrES-2b – vos procentą ir yra tamsiausia iki šiol atrasta egzoplaneta.

Kodėl TrES-2b yra tokia tamsi? Mokslininkai neturi tikslaus atsakymo. Kol kas labiausiai tikėtina versija yra ta, kad didžioji planetos dalis sudaryta iš natrio arba kalio, kurie sugeria šviesą.

HD 189773b

Kosminiais mastais gana arti Žemės – už 63 mln. šviesmečių nuo nutolusi planeta HD 189773b yra pirmoji planeta, kurios tikroji spalva buvo nustatyta. Ji yra mėlynos spalvos – visai kaip Žemė. Tačiau čia panašumai tarp naujosios planetos ir Žemės baigiasi. Iki tūkstančio laipsnių Celsijaus įkaistanti HD 189773b paverčia silikato daleles atmosferoje į stiklą, kuriuo vėliau lyja.

Vėjų gūsiai šioje planetoje siekia iki 7 tūkst. kilometrų per valandą.

55 Cancri e

Du kartus už Žemę didesnė 55 Cancri e yra 8 kartus masyvesnė ir dvigubai tankesnė nei mūsų planeta. Praėjusį rudenį mokslininkai nustatė, kad planetą iš esmės sudarė anglis. Dėl didelio slėgio ir 2700 tūkst. laipsnių Celsijaus temperatūros ji labai lengvai galėtų formuoti deimantus. 55 Cancri e yra taip arti savo žvaigždės, kad jai tereikia 18 val., jog apkeliautų savo orbitą.

Mokslininkai mano, kad dėl tokių atšiaurių sąlygų planetoje nėra atmosferos, dėl to vargu, ar joje galėtų egzistuoti gyvybė.

PSR B1620-26b

Dar vadinama Matūzaliu, PSR B1620-26b yra seniausia žinoma egzoplaneta. 

Dar vadinama Matūzaliu, PSR B1620-26b yra seniausia žinoma egzoplaneta. Jos sistema susiformavo prieš 12,7 mlrd. metų, kai buvo mūsų Paukščių Tako galaktikos pradžia.

Dar vienas įdomus faktas yra tas, kad Matūzalis skrieja aplink dvinares negyvas žvaigždes. Viena iš jų yra pulsaras, o kita – baltoji nykštukė. Matūzalis rastas tankiame žvaigždžių spiečiuje,astronomai iš pradžių pagalvojo, kad tai taip pat gali būti žvaigždė ir ji iš pradžių buvo palaikyta rudąja nykštuke.

TrES-4

Nuo Heraklio žvaigždyno nutolusi maždaug 1400 šviesmečių, TrES-4 yra didžiausia iki šiol žinoma egzoplaneta. Nors ji yra 1,7 karto didesnė už Jupiterį, dėl itin mažo tankio planeta pavadinta „putlia“. Dėl artimo atstumo nuo savo žvaigždės, planetoje temperatūra pasiekia 2300 laipsnių Celsijaus. 

Gliese 436 b

Gliese 436 b yra maždaug tokio pat masyvumo kaip ir Neptūnas. Ši egzoplaneta yra padengta „degančiu ledu“. Tiesa, šis ledas nėra visiškai tai, kokį mes esame įpratę matyti.

Milžiniškas planetos slėgis palaiko vandenį kietame stovyje, nors temperatūra planetoje viršija 300 laipsnių Celsijaus.Išorinis kieto vandens sluoksnis yra perkaitinamas ir virsta garais.

Neskaitant ledo, vanduo dar turi dešimtį kietų būsenų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT