„Lituanica SAT-1“ kūrėjai tikina, kad nebando pasivyti latvių ar estų, kurie savo palydovus turėtų paleisti kiek anksčiau nei lietuviai.
„Aišku, šioks toks sportinis interesas yra. Bet tai nėra kosminės varžybos. Mes tiesiog per vėlai pradėjome šį projektą, – teigia misijos vadovas Vytenis Buzas. – Tai veikiau kosminis iššūkis mūsų šaliai. Palydovas bus leidžiamas per Tarptautinę kosminę stotį (TKS), o tam reikia ypatingo preciziškumo ir japoniško pedantiškumo.“
V.Buzas ir L.Mačiulis su nekantrumu laukia rudens, kada nuskraidins palydovą į JAV, atliks paskutinius bandymus NASA ir gyvai stebės jo pakilimą.
Klaidų negali būti
Šiuo metu prie projekto dirba 22 organizacijos ir daugiau nei 30 žmonių. Palydovo kūrėjai teigia, kad projektas jau įpusėjo – projektavimo darbai baigti. Prasidėjo atsakingiausias etapas – palydovo gamyba.
Kodėl tokio palydovo nebuvo anksčiau? Galbūt nebuvo užtektinai pramuštgalviško impulso, – svarsto V.Buzas.
Kadangi projektui keliami ypač dideli reikalavimai, klaidų negali būti. Todėl kiekvienas palydovo komponentas gaminamas mažiausiai trimis egzemplioriais.
Galutiniai palydovų modeliai taip pat bus keli, jiems teks atlaikyti sudėtingus išbandymus – bus atliekami mechaniniai, vibracijos, temperatūros pokyčių testai.
Tiesa, nors palydovas vadinamas lietuvišku, jame naudojamos ir užsienyje pagamintos detalės.
„Tam tikri komponentai yra pirktiniai, bet visas dizainas, koncepcija, kaip visus elementus sujungti, suprojektuoti – tai yra daryta Lietuvoje. Šimtu procentų negalime naudoti savų detalių, nes būtų per didelė rizika. Svarbiausi komponentai kosmose jau išbandyti. Tai – pagrindinė radijo ryšio sistema ir maitinimo sistema. Sakykime, dvi plokštės iš šešių. Kitos keturios yra lietuviškos – sukurtos, suprojektuotos ir pagamintos Lietuvoje“, – pasakoja V.Buzas.
Tikslas – išbandyti technologijas
Kam šis palydovas reikalingas ir ką jis atliks skriedamas aplink Žemę maždaug 400 km aukštyje? Pagrindinis misijos tikslas – išbandyti lietuviškas technologijas ekstremaliomis sąlygomis kosmose. Jei elektronika atliks savo darbą, ją bus galima naudoti ateities projektuose.
 |
| Palydovo „Lituanica SAT-1“ kūrėjai Vytenis Buzas (k.) ir Laurynas Mačiulis |
Taip pat numatoma atlikti palydovinės navigacijos eksperimentą.
„Tai irgi yra gana sudėtinga užduotis, nes palydovas orbitoje skrenda 8 km per sekundę greičiu. Jo poziciją nustatyti nėra taip paprasta kaip Žemėje. Be to, bus atliekami radijo ryšio eksperimentai – tai bus unikalus eksperimentas tokio tipo palydove. Jame bus mobilioji radijo ryšio retransliavimo stotis, kuri leis bendrauti žmonėms Žemėje per palydovą“, – aiškina L.Mačiulis.
Labiausiai intriguojanti užduotis – Lietuvos fotografavimas iš kosmoso. „Didžiausias iššūkis bus atsisiųsti šią informaciją, nes mes turėsime 60 kartų mažiau galios nei viena standartinė buitinė elektros lemputė. Taigi visą tą energiją turėsime panaudoti optimaliai ir kuo efektyviau“, – sako L.Mačiulis.
Po pusmečio sudegs
Misija vyks keliais etapais. Visų pirma, paleidus palydovą bus išskleistos antenos ir jis turėtų automatiškai pradėti siųsti informaciją į Žemę apie savo būklę. Kitas etapas – ryšio užmezgimas su palydovu, o vėliau, per 1–2 mėnesius, numatoma atlikti sudėtingesnius eksperimentus, tarp jų – ir Lietuvos fotografavimą bei nuotraukos persiuntimą.
Viena priežasčių, kodėl Lietuva nesidomėjo kosmosu, buvo ta, kad mes netikėjome savimi, – sako L.Mačiulis.
Numatoma, kad „Lituanica SAT-1“ veiks ilgiau nei pusmetį, o baigęs darbą sudegs atmosferoje nepalikdamas jokių šiukšlių.
„Palydovas bus paleistas iš TKS naudojant unikalią japonų technologiją. Japonų eksperimentinis modulis turi specialią robotinę ranką su platforma, kuri gali paleisti mažus palydovus.
Mūsų palydovas bus paleistas specialia trajektorija, kuri užtikrina, kad palydovas nesusidurs su stotimi. Jo orbita mažės tam tikru greičiu, palydovas leisis į tankesnius atmosferos sluoksnius ir galų gale dėl didelio greičio ir temperatūros sudegs atmosferoje“, – pasakoja L.Mačiulis.
Faktai apie „Lituanica SAT-1“
- Nanopalydovas „Lituanica SAT-1“ – tai 10 cm ilgio kraštinės kubas. Jo svoris neviršys 1,33 kg.
- Pagal NASA standartus, palydovo korpusas yra pagamintas iš specialaus ypač tvirto aliuminio lydinio.
- Prie palydovo korpuso bus pritvirtintos keturios radijo ryšio antenos ir viena GPS antena.
- Nanopalydovą sudarys skrydžio kompiuteris, Arduino kompiuteris, FM balso retransliatorius, energijos tiekimo posistemė, radijo siųstuvas-imtuvas ir motininė plokštė.
