Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Penktadienį Lietuvos padangę buvo pritemdęs Saulės užtemimas

Vilniečiai stebi Saulės užtemimą
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Vilniečiai stebi Saulės užtemimą
Šaltinis: 15min
0
A A

Penktadienį Europoje matomas didžiausias Saulės užtemimas per pastaruosius šešiolika metų. Lietuviai galėjo stebėti dalinį Saulės užtemimą, kurio metu užtemo maždaug 75 proc. Saulės disko. Kitas tokio masto Saulės užtemimas Europoje bus tik 2026 metais.

Užtemimą buvo galima stebėti per 15min.lt. Skaitytojai pasidalino savo nuotraukomis bei vaizdo įrašais.

VIDEO: Dalinis Saulės užtemimas Vilniuje (2 val. per 1 minutę)

VIDEO: Saulės užtemimas Vilniuje (solar eclipse in the capital of Lithuania)

Manto Rutkausko vaizdo įrašas.

Dalinio Saulės užtemimo laikas skirtingose Lietuvos vietose buvo nevienodas: Klaipėdoje užtemimas prasidėjo 10 val. 51 min., o Vilniuje – 10 val. 55 min. ir tęsėsi atitinkamai iki 13 val. 10 min ir 13 val. 14 minučių. Užtemimo pikas Klaipėdoje prasidėjo 12 val., o Vilniuje – 12 val. 4 min. ir truks keletą minučių. Klaipėdiečiams reginiu grožėtis trukdė debesys.

VIDEO: Saulės užtemimas

Visiškas Saulės užtemimas buvo matomas Danijai priklausančiose Farerų salose, taip pat Norvegijos salose.

Stebėti užtemimo plikomis akimis nepatartina – reikėtų naudoti specialiai (ne dažais) tamsintus stiklus.

Tai gali būti suvirintojų akių apsaugai naudojamas stiklas ar specialios astronomijos parduotuvėse parduodamos plėvelės. Užtemimą galima žiūrėti ir per magnetiniuose diskeliuose (angl. floppy disk) esančias juostas. Nerekomenduojama į Saulę žiūrėti pro akinius nuo saulės.

Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos docentas Jokūbas Sūdžius aiškino, kad Saulės užtemimai vyksta esant Mėnulio jaunačiai, kai Mėnulio diskas užslenka ant Saulės ir jį užtemdo. Tačiau juos matome anaiptol ne kiekvieną jaunatį.

„Mėnulio kelias danguje nesutampa su regimuoju Saulės keliu danguje. Kitaip tariant, Mėnulio orbitos plokštuma yra pasvirusi 5 laipsniais į Žemės orbitos plokštumą. Kai būna Mėnulio jaunatis, jis gali būti aukščiau Saulės tako arba žemiau, o tuomet Mėnulio disko projekcija nėra matoma ant Saulės“, – aiškino J.Sūdžius.

Paskutinį kartą visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje buvo matomas 1954 metais.

Kita priežastis, dėl kurios Saulės užtemimai nėra dažni – šešėlis gali būti metamas į tą vietą, kur yra užtemdyta Saulė.

Paskutinį kartą panašaus masto Saulės užtemimas Europoje vyko 1999 m., o kitas tokio masto užtemimas bus tik 2026 metais.

Tačiau, kaip atkreipia dėmesį J.Sūdžius, jo metu Lietuvoje bus matomas vos keliolikos procentų Saulės disko užemimas. Kito panašaus užtemimo į dabartinį reikės laukti bent iki 2030-ųjų.

Pastarąjį kartą visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje buvo matomas 1954 metais.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT