Pirmųjų palydovų paleidimas iš TKS šiandien nevyko sklandžiai kaip planuota. Tiesioginę palydovų paleidimo transliaciją tiesiogiai stebėjęs Kosmoso mokslų ir technologijų instituto direktorius plėtrai bei Lietuvos inovacijų centro projektų konsultantas Saulius Lapienis pasakojo, kad keletą minučių palydovų iššauti į kosmosą nepavyko.
„Pirmą kartą 33 palydovai buvo sukelti į krūvą. 28 iš jų priklauso bendrovei „Planet Labs“. Jie turi būti paleisti tam tikru periodiškumu, kad gaubtų Žemės gaublį, skrietų ~400 km aukštyje ir fotografuotų žemę pakankamai tiksliai, 3-5 metrų rezoliucija“, – pasakojo S.Lapienis.
Palydovai iš TKS per specialią japonų roboto „Kibo“ rankovę kyla iki palydovų išleidimo įrenginio, iš kurio vėliau su spyruokle iššaunami į kosmosą.
Pagal grafiką lietuviški palydovai „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ iš TKS bus paleisti vasario 23 d. kartu su Peru palydovu „UAPSat1 , „ArduSat2“ ir „SkyCube“ palydovais iš JAV.
Palydovus į kosmosą prieš mėnesį pakėlė raketa „Antares-120“, o nuo jos atsiskyręs erdvėlaivis „Cygnus“ palydovus nugabeno į TKS, iš ten palydovai keliaus į orbitą, kur skries apie pusmetį ir leisdamiesi sudegs atmosferoje.
„Pirmą kartą 33 palydovai buvo sukelti į krūvą. 28 iš jų priklauso bendrovei „Planet Labs“. Jie turi būti paleisti tam tikru periodiškumu, kad gaubtų Žemės gaublį, skrietų ~400 km aukštyje ir fotografuotų žemę pakankamai tiksliai, 3-5 metrų rezoliucija“, – pasakojo S.Lapienis.
Palydovai iš TKS per specialią japonų roboto „Kibo“ rankovę kyla iki palydovų išleidimo įrenginio, iš kurio vėliau su spyruokle iššaunami į kosmosą.
Pagal grafiką lietuviški palydovai „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ iš TKS bus paleisti vasario 23 d. kartu su Peru palydovu „UAPSat1 , „ArduSat2“ ir „SkyCube“ palydovais iš JAV.
Palydovus į kosmosą prieš mėnesį pakėlė raketa „Antares-120“, o nuo jos atsiskyręs erdvėlaivis „Cygnus“ palydovus nugabeno į TKS, iš ten palydovai keliaus į orbitą, kur skries apie pusmetį ir leisdamiesi sudegs atmosferoje.
