Planeta skrieja aplink žvaigždę Kappa Andromedae, kurios masė 2,5 karto didesnė nei Saulės, o nuo Žemės ji nutolusi per 170 šviesmečių. Už Jupiterį didesnė dujinė milžinė priskiriama vadinamiesiems super-Jupiteriams, rašo Space.com.
Šis objektas – įdomus atvejis tikrinant planetų formavimosi teorijas, teigia mokslininkai. Remiantis šios sistemos stebėjimais, atrodo, kad super-Jupiteris susiformavo tuo pačiu būdu kaip ir paprastos mažesnės masės egzoplanetos – susidarydamos iš medžiagos, skriejančios aplink naujagimę žvaigždę, „protoplanetinio disko“.
Jo orbita šiek tiek platesnė nei kelias, kuriuo Neptūnas keliauja aplink mūsų Saulę, yra toliau nei mūsų Saulės sistemos planetinės orbitos. Be to, jo žvaigždė, Kappa Andromedae, yra gana jauna. Jai – apie 30 mln. metų (palyginimui, Saulei yra maždaug 5 mlrd. metų). Šios užuominos rodo, kad jo formavimosi istorija panaši į mažesniųjų planetų.
Anksčiau kai kurie mokslininkai abejojo, kad tokios didelės žvaigždės galėtų duoti pradžią planetoms protoplanetiniame diske. Šie nauji atradimai rodo, kad ši žvaigždė pasielgė būtent taip.
Naujoji nuotrauka padaryta Japonijos „Subaru“ 8 metrų teleskopu, esančiu ant Mauna Kea viršukalnės Havajuose. Nežemiškas planetas ypač sunku nufotografuoti tiesiogiai, nes jų žvaigždės visada daug ryškesnės, todėl visas planetas nustelbia.
Norėdami padaryti nuotrauką, astronomai stebėjimus atliko infraraudonąja šviesa ir naudojo technologiją žvaigždės šviesai paslėpti, kad pasirodytų gana blyškus planetos skleidžiamos šviesos taškelis. Už Saulės sistemos ribų jau atrasta daugiau kaip 800 planetų, tačiau vos keletas buvo nufotografuota tiesiogiai.
Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Google+“ ir „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!
