Keliaudamos beveik 3 mln. kilometrų per valandą greičiu, jos 150 mln. km atstumą nuo Saulės iki Žemės turėtų įveikti per 50 val. Taigi mūsų planetą jos turėtų pasiekti pirmadienį apie vidurdienį.
Saulės vainikinės masės išsiveržimą užfiksavo NASA ir ESA zondas SOHO (angl. Solar and Heliospheric Observatory). NASA astronomai ramina, kad ši geomagnetinė audra ryšių palydovams ir TKS dirbantiems astronautams grėsmės nekelia, tačiau poliarinėse platumose gali pažerti įspūdingų pašvaisčių.
Vainikinės masės išsiveržimų metu Saulė į kosminę erdvę išspjauna didelės energijos dalelių. Kai toks žybsnis nukreiptas Žemės pusėn, tokių dalelių debesis Žemę pasiekia per 1–3 paras ir, pasiekęs Žemės magnetinį lauką, sukelia geomagnetinę audrą, šiaurės ir pietų pašvaistes.
„Praeityje tokio galingumo žybsniai, koks įvyko šeštadienį, didelių nuostolių Žemei nepridarė, – pranešime spaudai tvirtina NASA atstovai. – Po tokių žybsnių atsiranda pašvaistės, tačiau elektros tiekimo, navigacinėms GPS ir kitoms palydovinėms sistemoms geomagnetinė audra žalos neturėtų pridaryti.“
Šeštadienio žybsnis atkreipė TKS dirbančių astronautų dėmesį, tačiau jie toliau dirba įprastiniu grafiku.
„Gyvename betarpiškai arti mūsų žvaigždės, – pastebi TKS dirbantis Kanados astronautas Chrisas Hadfieldas. – Šeštadienį Saulėje įvyko galingas žybsnis. Bet mums nėra ko nerimauti. Tiesa, turėtų būti įspūdingų pašvaisčių.“
