Taip nutiko todėl, kad tai – dviejų rudųjų nykštukių sistema, už kurią arčiau Saulės yra tik dvi žvaigždės: trinarė Kentauro Alfos žvaigždė ir raudonoji nykštukė Barnardo žvaigždė.
2009 m. gruodį į 525 km aukščio orbitą buvo iškeltas NASA teleskopas „Wide-field Infrared Survey Explorer“ (WISE). Jo užduotis fiksuoti visus kosmose esančius objektus, kurie skleidžia infraraudonuosius spindulius nuo 3,4 iki 22 mikronų. WISE daugiau nei metus dangaus skliautą skenavo ypatingai jautriais vaizdo jutikliais. Stebėjimų metu buvo atrasta kambario temperatūros žvaigždžių, netrukus po Didžiojo sprogimo susidariusių galaktikų, dešimtys tūkstančių asteroidų, proplanetinių diskų, ką tik gimusių žvaigždžių ir daug kitų kosminių objektų.
Rudosios nykštukės – žvaigždės, kurių masė yra per menka, kad jose prasidėtų vandenilio atomų sintezės reakcijos. Įdomu tai, kad rudosios nykštukės, nepriklausomai nuo jų masės, būna maždaug Jupiterio dydžio. Rudosios nykštukės kaista, nes iš lėto kolapsuoja, gravitacinei potencinei energijai virstant šilumine energija. Viršutinė tokios žvaigždės masės riba – apie 0,07–0,08 Saulės masės. Planeta dangaus kūnas gali būti pripažintas tada, jei jo masė neviršija 0,012 Saulės masės.
 |
| NASA/JPL/Gemini observatorijos nuotr./Saulės sistemos panosėje atrasta nauja dvinarė žvaigždžių sistema |
Pensilvanijos valstijos universiteto Astronomijos ir astrofizikos fakulteto profesorius Kevinas Luhmanas ėmėsi užduoties ištirti keletą iš 2,7 mln. WISE padarytų rudųjų nykštukių nuotraukų (šie dangaus kūnai ryškiau matomi infraraudonųjų spindulių spektro viduryje nei pakraštyje). Atrinktose nuotraukose buvo pastebimas žymus savasis judėjimas (šviesulio kampinis poslinkis dangaus sferoje per vienus metus, sąlygotas to šviesulio ir Saulės tarpusavio judėjimo). Žymus savasis judėjimas rodo, kad stebimas objektas yra netoli, o į ilgesnių infraraudonųjų spindulių spektro pusę pasislinkęs spinduliuotės intensyvumas byloja, kad objektai yra vėsūs (todėl blankūs) ir blausesni už regimąją šviesą. Būtent dėl šios priežasties jie galėjo likti nepastebėti ankstesnių stebėjimų metu.
„WISE J1049-5319“ buvo tik vienas K. Luhmano komandos pasirinktų objektų iš WISE duomenų bazės. Šis dangaus kūnas išsiskyrė maža galaktine platuma (o tai reiškia, kad jis yra priešais šviesų Paukščių Tako foną). Šis faktas yra antrasis argumentas, padedantis paaiškinti, kodėl taip arti esanti dvinarė rudoji nykštukė liko nepastebėta iki šiol. Skaičiavimai rodo, kad naujoji dvinarė nuo Saulės nutolusi per 6,575 šviesmečio (2,016 parseko).
Spektroskopinė „WISE J1049-5319“ analizė, atlikta 8,1 metro skersmens Gemini teleskopu, atskleidė, kad objektas yra dvinarė žvaigždžių sistema, kurią sudaro 1,5 kampinės sekundės atstumu viena nuo kitos nutolusių rudųjų nykštukių pora. Viena aplink kitą jos apskrieja per 25 metus. Spektrinė analizė taip pat parodė, kad žvaigždžių paviršiaus temperatūra siekia apie 1300 Kelvinų.
Šis atradimas svarbus ne tik tuo, kad atrasta viena artimiausių Saulei žvaigždžių, bet ir tuo, kad šio tyrimų pagrindu bus galima dairytis kitų rudųjų nykštukių bei plėtoti egzoplanetų stebėjimo metodus.
„Šis tyrimas – nepakeičiamas egzoplanetų medžioklės pagrindas, – įsitikinęs K. Luhmanas. – Pirmiausiai todėl, kad ši rudųjų nykštukių pora yra labai arti Žemės. Tai gerokai palengvina užduotį įžiūrėti, ar aplink rudąsias nykštukes gali būti planetų. Kadangi tai yra trečia artimiausia žvaigždžių sistema Saulės kaimynystėje, visai įmanoma, kad tolimoje ateityje ji gali tapti vienos iš pirmųjų tarpžvaigždinių ekspedicijų taikiniu.“
