TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Sutapimas? Byra dar vienas geostacionarioje orbitoje esantis palydovas

NASA sukurtas kosminių šiukšlių žemėlapis
Scanpix nuotr. / NASA sukurtas kosminių šiukšlių žemėlapis
Šaltinis: 15min
2
A A

Rugpjūčio 26 d. Indonezijos valstybinis palydovinės infrastruktūros operatorius „PT Telkom“ paskelbė apie „anomaliją“, susijusią su jų palydovu, iškeltu į geostacionarią orbitą. Bendrovės atstovai paskelbė, kad jie ir rangovas „Lockheed Martin“ dar tikisi atstatyti palydovo veikimą, bet jau perkelia klientus prie paslaugų teikimo per kitus palydovus, rašo „Ars Technica“.

Tačiau JAV bendrovė „ExoAnalytic Solutions“, renkanti duomenis apie geostacionarioje orbitoje esančius palydovus, paskelbė informaciją, pagal kurią susidaro įspūdis, kad „anomalija“ šiuo atveju yra „subyrėjimas“, tad apie palydovo veikimo atnaujinimą vargu ar galima būtų kalbėti. „ExoAnalytic Solutions“, naudodama 165 antžeminius teleskopus, kurių duomenys sujungiami kompiuteriniais algoritmais, stebi į didelį aukštį iškeltų palydovų būklę. Pastarąjį numanomą Indonezijos palydovo subyrėjimą užfiksavo Australijos rytinėje dalyje esantis teleskopas.

„Tai, ką matome, panašu, yra daug šviesą atspindinčios medžiagos, sklindančios nuo kosminio aparato. Gali būti, kad tai yra Saulės energijos skydai, kuras ar kitos nuolaužos. Tiksliai pasakyti negalime“, – sakė palydovus stebinčios bendrovės vadovas Dougas Hendrixas.

Tai – jau antras palydovas per du mėnesius, kurį ištiko tokia liūdna lemtis geostacionarioje orbitoje (maždaug 36 000 km aukštyje virš Žemės), kur palydovai pakankamai nesunkiai išlaiko stabilią poziciją virš konkretaus planetos taško. Birželio 17 d. Liuksemburgo palydovų valdymo bendrovė bent iš dalies neteko didelio geostacionarioje orbitoje buvusio palydovo AMC-9 valdymo. Ir anuo atveju „ExoAnalytic“ stebėjo nuo kosminio aparato tolstančias neidentifikuotas nuolaužas.

Įmonė stebi apie 2000 objektų geostacionarioje orbitoje – kai kurie jų yra vos 20 cm skersmens. Ketvirtis stebimųjų objektų yra palydovai (karinės, meteorologinės, ryšių paskirties), likę – nuolaužos. Nevaldomas susidūrimas su nuolaužomis geostacionarioje orbitoje yra santykinai retas įvykis, tačiau kyla susirūpinimas, kad susidūrimai dažnės, nes šiame vertingame aukštyje palydovų vis daugėja.

„Geostacionarioje orbitoje yra daug nestebimų nuolaužų, apie kurias informacijos nepublikuoja JAV Karinės oro pajėgos. Nežinau, ar kas nors apskritai pakankamai gerai nutuokia, kokia yra tos orbitos populiacija, kad pasakytų, ar pastaroji avarija reikšmingai padidins užterštumą“, – apie nuolaužas, atskilusias nuo „Telkom-1“ sakė D.Hendrixas.

1999 rugpjūčio 12 d. iškeltas palydovas, kurio numatyta veikimo trukmė buvo 15 metų, kosmose sukasi jau 18 metų. Jį valdanti bendrovė tikėjosi „spausti“ iš jo naudą iki 2018-2019 metų, kai buvo ketinama iškelti pakaitinį palydovą.

Norėdami geostacionarios orbitos erdvę išlaikyti santykinai švarią, palydovų valdytojai senesnius palydovus, bebaigiančius savo tarnybos laiką, paprastai iškelia į „kapines“, esančias aukščiau geostacionarios orbitos. Anot „ExoAnalytic“, palydovas „Telkom-1“ šiuo metu dreifuoja nevaldomas, todėl kol kas neaišku, ar pavyks jį iškelti į aukštesnė orbitą.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Palydovas Kosmosas

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT