Greitieji radijo žybsniai (FRB, Fast Radio Burst) yra milisekundžių trukmės radijo bangų pliūpsniai, sklindantys per kosminę erdvę. Kai kurie FRB būna pavieniai – užfiksuojami kartą, tačiau nebepasikartojantys. Bet yra žinomi ir pasikartojantys FRB: trumpai trunkantys, didelės energijos radijo bangų dažnio žybsniai fiksuojami kelis kartus iš to paties šaltinio. Ir paprastai jų pasikartojimai būna arba neprognozuojami, arba susitelkę į trumpesnius laikotarpius.
Bet tarp 2018 m. rugsėjo 16 dienos ir 2019 m. spalio 30 dienos, Kanados vandenilio intensyvumo žemėlapio sudarymo eksperimento ir Greitųjų radijo žybsnių projekto bendradarbiavimo (CHIME/FRB) metu, stebėtas šaltinis, kuris žybsnius skleidžia laikantis stabilaus 16,35 parų trukmės ciklų: per keturias dienas signalas skleidžiamas kas dvi valandas, o tuomet – 12 parų trukmės tyla.
Šie stebėjimų duomenys aprašyti publikavimui rengiamame moksliniame darbe, kurį jau dabar galima perskaityti „ArXiv“ duomenų bazėje – straipsnis yra parengtas, tačiau dar nėra įvertintas recenzentų.
CHIME/FRB projekto mokslininkai ir šio mokslinio darbo autoriai per pastaruosius metus jau yra publikavę ne vieną mokslinį straipsnį FRB tema.
Pastarasis mokslininkų dėmesį patraukęs signalas oficialiai yra registruotas įmantriu pavadinimu – FRB 180916.J0158+65. Nustatyta, kad pasikartojančio signalo šaltinis yra masyvi spiralinė galaktika, esanti maždaug už 500 mln. šviesmečių.
Astronomai tikisi, kad nustatę FRB kilmę jie sugebės nustatyti ir jų priežastis. Kol kas visų – ir pavienių, ir pasikartojančių – žybsnių šaltiniai buvo labai skirtingi, o tai nė kiek nepadeda atsakyti į mokslininkams rūpimą klausimą.
Pirmasis pasikartojantis greitasis radijo žybsnis – FRB 121102, siejamas su nedidele nykštukine galaktika, kurioje esama žvaigždžių ir metalų. FRB 180916 šaltinis yra spiralinės galaktikos, panašios į Paukščių Taką, atšaka. Be to, anot astronomų, toje atšakoje vyko aktyvi žvaigždėdara.
O dabar labiausiai smalsumą žadina signalo pasikartojimų ciklas: siekiama išsiaiškinti, dėl kokios priežasties jie mus pasiekia būtent tokiais tarpais, kokius stebėjo mokslininkai.
„16,35 dienų FRB signalo atsikartojimo periodiškumas yra svarbi užuomina apie šio objekto prigimtį“, – tyrimą aprašančiame straipsnyje teigė mokslininkai.
Tame pačiame straipsnyje jie aptarinėja ir galimas tokio cikliškumo priežastis. Gali būti, kad taip yra dėl galaktikos pakraštyje esančios žvaigždės ar kokio nors kito objekto, kuris lydi žvaigždę, orbitinio judėjimo ypatumų. O kito mokslinio darbo autoriai, bendravę su šio FRB signalo tyrėjais, kelia hipotezę, kad šaltinis yra neutroninės žvaigždės ir OB tipo žvaigždės dvinarė sistema.
Neutroninės žvaigždės yra mažiausios žvaigždės Visatoje – tai yra po supernovos likęs žvaigždės likutis. Jų skersmenį galima palyginti su didesnio miesto ilgiu, tačiau jų tankis yra toks milžiniškas, kad bendra neutroninės žvaigždės masė gali būti didesnė, nei Saulės. Tuo tarpu OB žvaigždės yra trumpai gyvuojantys ir masyvūs objektai. Svarstoma, kad pasikartojantis FRB signalas gali rastis sąveikaujant tokioms žvaigždėms ir veikiant stipriam OB žvaigždės vėjui.
Greitųjų radijo žybsnių perpratimas astronomams gali padėti daugiau sužinoti apie Visatą apskritai. Kuo daugiau žybsnių jie atseks, tuo lengviau jiems bus pagal šiuos signalus įvertinti, kaip Visatoje pasiskirsčiusi materija.
Mokslininkai įsitikinę, kad ateities stebėjimai padės nustatyti, ar atsikartojimai būdingi ir kitiems greitiesiems radijo žybsniams. Tuomet taptų žinoma, ar periodiškumas yra norma, ar išimtis iš taisyklės.
