Anot mokslininkų, laiko langas nėra labai tikslus ir gali kisti.
Laboratorija „Tiangong-1“ į kosmosą buvo iškelta 2011 m. rugsėjo pabaigoje. Jos paskirtis – padėti kosmose kurti susijungimo technologijas, reikalingas visavertei kosminei stočiai, kurią kinai ketina iškelti iki 2020 m. vidurio.
Pirmasis kiniškų kosminių aparatų „Tiangong-1“ ir nepilotuojamo erdvėlaivio „Shenzhou“ susijungimas orbitoje įvyko 2011 m. lapkričio 2 dieną. Vėliau buvo atlikti ir du pilotuojami susijungimai su „Tiangong-1“: 2012 m. birželį jungtasi su „Shenzhou-9“, o 2013 m. liepą – su „Shenzhou-10“.
Pasibaigus kinų valdomiems eksperimentams prasidės Europos kosmoso agentūros vadovaujami nebevaldomo aparato stebėsenos eksperimentai, kuriuos atliks Tarpagentūrinis kosmoso šiukšlių koordinavimo komitetas IADC.
IADC bus sudarytas iš kosmoso nuolaužų specialistų ir kitų sričių mokslininkų, kurie atstovaus 13 skirtingų kosmoso agentūrų bei kitų organizacijų: NASA, ESA, Europos kosmoso agentūrai, Japonijos kosmoso agentūrai, Indijos kosmoso tyrimų organizacijai, Korėjos aeronautikos bei kosmonautikos tyrimų institutui, Rusijos „Roskosmos“ ir Kinijos Nacionalinei kosmoso administracijai.
IADC nariai „Tiangong-1“ kritimu pasinaudos kaip proga atlikti sugrįžimo į atmosferą bandymų kampaniją. Visi komisijos nariai dalysis savo duomenimis apie numatomą sugrįžimo į atmosferą laiką bei kitais radarų ir kitos įrangos surinktais duomenimis. Kampanijos tikslas – palyginti duomenis, atlikti jų kryžminę analizę ir pagerinti visų komiteto narių atstovaujamų organizacijų prognozių tikslumą
Kur kris?
Kadangi kritimo laiko langas yra gana didelis, tikslių duomenų, kur nukris „Tiangong-1“, nėra. Tačiau sprendžiant pagal kosminio aparato posvyrį daroma išvada, kad jis kris kažkur tarp 43 laipsnių šiaurės ir 43 laipsnių pietų platumos linijų.
Įvertinus Kinijos kosminės laboratorijos masę ir gamybai naudotas medžiagas neatmetama galimybė, kad kai kurios „Tiangong-1“ dalys įveiks atmosferą nesudegusios iki galo ir pasieks planetos paviršių, tvirtina ekspertai.
