Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ateities kariai nebijos bakteriologinių ginklų: juos apsaugos genetiškai modifikuotos ląstelės

Pratybų akimirka
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Pratybų akimirka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Panašu, kad kareiviai ateities mūšio laukuose galės nesibaiminti pavojingų bakteriologinių ginklų. Mokslininkai skelbia, kad nuo bakteriologinių ginklų kareiviai galėtų būti apsaugoti šiems perpylus kraują su genetiškai modifikuotomis ląstelėmis, kurios neutralizuotų mirtinus biologinius toksinus.

Raudieji kraujo kūneliai, dar vadinami eritrocitais, buvo genetiškai perkurti taip, kad gamintų baltymų priešnuodžius ir kitas prieš svetimkūnius nukreiptas medžiagas, kurios gali saugiai pasiekti bet kurią organizmo vietą, rašo independent.co.uk.

Mokslininkai perkurtas ląsteles išbandė su laboratorinėmis pelėmis ir įsitikino, kad ši technika veikia, o perkurti eritrocitai kūne gali cirkuliuoti net iki 4 mėnesių, užtikrindami ilgalaikę apsaugą.

Mokslininkai perkurtas ląsteles išbandė su laboratorinėmis pelėmis ir įsitikino, kad ši technika veikia, o perkurti eritrocitai kūne gali cirkuliuoti net iki 4 mėnesių, užtikrindami ilgalaikę apsaugą.

Raudonieji kraujo kūneliai paprastai perneša deguonį iš plaučių į gyvus audinius ir yra gausiausi iš visų ląstelių. Jie sudaro maždaug ketvirtadalį iš 100 trn. ląstelių žmogaus organizme. Eritrocitai yra gana maži ir lankstūs, o tai jiems leidžia judėti pro siaurus kapiliarus.

Eritrocitai taip pat neturi nuosavų chromosomų, nes raudonųjų kraujo kūnelių branduoliai pasimeta gamybos metu, bet kokią genetinę modifikaciją padarydami saugesnę: jie negali daugintis ir sukelti vėžinio auglio bei po keturių mėnesių natūraliai pasišalina iš žmogaus kūno.

„Mes norėjome sukurti vertingas raudonąsias ląsteles, kurios darytų šį tą daugiau, nei tik perneštų deguonį. Naujame išradime mes pademonstravome technologiją, kuri leidžia žmogaus ir pelių ląsteles išreikšti taip, kaip norime, ir potencialiai panaudoti terapiniams arba diagnostiniams tikslams“, – sakė Harvey'is Lodishas iš Whitehead biomedicinos tyrimų instituto Masačusetse.

Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ išspausdintas tyrimas parodo, kad raudonuosius kraujo kūnelius įmanoma naudoti kaip mikroskopines transporto priemones į išorinę ląstelių membraną perduodant genetiškai perdirbtus baltymus, kurie gali būti nukreipti prieš specifinius toksinus. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT