Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 6d. 12:39

Ekspertai: Pietų Afrikoje atrastas naujas SARS-CoV-2 variantas gali kelti rimtą grėsmę vakcinavimo sėkmei

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19
Sauliaus Žiūros nuotr. / Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19

Pietų Afrikoje buvo identifikuotas dar vienas naujojo koronaviruso variantas, kuris, anot kai kurių mokslininkų, gali būti ne toks jautrus COVID-19 vakcinoms, kaip kitos jau žinomos viruso atmainos, rašo „Science Alert“.

Šiuo metu skubiai vykdomi tyrimai, norint išsiaiškinti, ar šie ekspertų nuogąstavimai yra pagrįsti.

Jeigu variantas, žinomas kaip 501.V2, iš tiesų bus atsparus dabar turimoms vakcinoms, jas reikėtų koreguoti. Tam pakaktų pakoreguoti dabartinėse vakcinose naudojamas RNR sekas, o tai, anot vakcinų kūrėjų, užtruktų apie šešias savaites.

Tie vakcinų kūrėjai – tai įmonės „BioNTech“ įkūrėjas Uguras Sahinas ir Oksfordo universiteto profesorius Johnas Bellas. Jų laboratorijose šiuo metu vykdomi vakcinų efektyvumo iš prieš Pietų Afrikos variantą 501.V2, ir prieš britišką variantą B.1.1.7 tyrimai.

Eksperimentai yra vadinamieji neutralizavimo mėginiai. Jų metu virusai yra inkubuojami su antikūnais ir žmonių ląstelėmis norint patikrinti, ar antikūnai sugeba apsaugoti nuo infekcijos.

Tyrimai yra atliekami su jau paskiepytų žmonių krauju ir žmonių, natūraliai persirgusių COVID-19, krauju, sakė Dr. Richardas Lessellsas, užkrečiamųjų ligų ekspertas, dirbantis su Pietų Afrikos varianto genetiniais tyrimais.

Iš esmės nieko nuostabaus tame, kad atsirado tokie viruso variantai, kaip 501.V2 ir B.1.1.7: visi virusai, kurdami savo kopijas, gali įgyti mutacijų, o naujasis koronavirusas, kurio pavadinimas yra SARS-CoV-2, nėra išskirtinis.

Bet nors šiems dviem neseniai atrastiems viruso variantams yra būdingos kelios panašios mutacijos, 501.V2 pasižymi ir keliomis papildomomis mutacijomis, kurios mokslininkams kelia nerimą, tvirtino Rydingo universiteto (JK) ląstelių mikrobiologijos docentas Simonas Clarke'as.

Kalbant konkrečiau – Pietų Afrikos viruso variante daugiau mutacijų yra pačiame viruso spygliuko baltyme, kuris prisitvirtina prie žmogaus ląstelės paviršiuje esančių ACE2 receptorių ir leidžia viruso genetinei medžiagai įsiveržti į žmogaus ląstelės vidų.

Dauguma šiuo metu turimų vakcinų yra nutaikytos būtent į šį spygliuko baltymą – jos moko žmogaus imuninę sistemą atpažinti šį baltyminį darinį ir jį atakuoti. Bet jeigu spygliuko baltyme prisikaups per daug mutacijų, jis taps nebeatpažįstamu imuninei sistemai, o tai virusui suteiktų galimybę išvengti skubaus ir stipraus imuninio atsako.

Neutralizavimo mėginiai turėtų ganėtinai greitai parodyti, ar medicinos ekspertų susirūpinimas yra pagrįstas, ar ne. Tuo tarpu britų visuomenės sveikatos centras nurodo, jog šiuo metu nėra jokių įrodymų, kurie rodytų, jog COVID-19 vakcinos nesaugotų nuo B.1.1.7 ir 501.V2 atmainų.

Kažkiek ramina tai, kad kurie ekspertai leidiniui „The New York Times“ tvirtino, jog įgyti tokį kiekį mutacijų, kad virusas sugebėtų pergudrauti vakcinas, reikėtų ne kelių mėnesių, o kelių metų.

„Tai bus procesas, kuris truks kelių metų dydžio laikotarpiu, kuris reikalingas, kad susikauptų kelios viruso mutacijos“, – JAV leidiniui sakė Fredo Hutchinsono vėžio tyrimų centro evoliucinės biologijos ekspertas Jesse Bloomas. Anot jo, tai nebus tarsi dvejetainiu režimu veikiantis jungiklis, lemiantis, kad virusas staiga įgytų atsparumą naujiems variantams.

Kitaip tariant, dabartinės vakcinos nenustos veikti akimirksniu, bet jų efektyvumas ilgainiui gali mažėti.

Komentarai: 3

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT