Tokių papildomų lėšų reikia, kad būtų galima kompensuoti didesnes nei įprastai valstybių narių sanglaudos srities išlaidas, taip pat dėl sudėtingos padėties Ukrainoje. Komisija siūlo panaudoti iki viršutinės mokėjimų ribos likusią nepaskirstytą maržą ir taikyti ypatingą priemonę – nenumatytų atvejų rezervą. Tačiau valstybių narių grynosios išlaidos bus gerokai mažesnės (2 165 mlrd. eurų), nes Komisija gaus daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų papildomų pajamų (daugiausia iš konkurencijos bylose skiriamų baudų) ir daugiau kaip 1 mlrd. eurų lėšų, kurių šaltinis –įvykdytas 2013 m. biudžetas.
Rengiant taisomojo biudžeto projektą atsižvelgta į būtinybę skirti papildomų lėšų ES programoms, kurios stiprinamos siekiant padėti atgaivinti Europos ekonomiką, paskatinti jos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Tarp tokių programų – mokslinių tyrimų programa „Horizontas 2020“, Jaunimo užimtumo iniciatyva, švietimo programa „Erasmus+“, paramos įmonėms programa COSME. Be to, keli teisėkūros procedūra priimami aktai parengti jau priėmus 2014 m. biudžetą, ir jiems reikia skirti daugiau mokėjimų asignavimų. Pagaliau kai kurioms kitoms programoms daugiau lėšų reikia tam, kad būtų galima finansuoti praėjusių metų poreikius.
