Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gerontologų konferencija: ar žmogaus gyvenimo trukmė gali siekti 500 metų?

Laboratorijoje
123rf nuotr. / Laboratorijoje
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Per pastarąjį dešimtmetį žmonių, sulaukiančių 100 metų, padaugėjo 71 proc. Specialistai mano, kad ilgaamžių žmonių mūsų planetoje bus vis daugiau, tačiau tie, kurie viliasi, kad žmogaus gyvenimą įmanoma prailginti dvigubai ar net trigubai, turės nusivilti. Mat 120 metų, ko gero, yra žmogaus organizmo gyvenimo trukmės viršutinė riba. Tiesa, yra tyrėjų, mėginančių įrodyti, jog gyvenimo trukmę galima prailginti 4-5 kartus. Tada žmonės gyventų apie... 500 metų.

Britų neurobiologijos profesorius seras Colinas Blakemore'as gerontologijos konferencijoje pareiškė, kad egzistuoja žmogaus gyvenimo trukmės lubos. „120 metų gali būti absoliutus žmogaus gyvenimo trukmės limitas“, – kalbėjo jis.

Jo teigimu, daugiau kaip 120 metų sulaukiantys asmenys yra tokia retenybė, jog, net ir turint omenyje visus medicininius ir technologinius privalumus, mažai tikėtina, kad tokia viršutinė riba bus peržengta.

Sparčiai didėja sulaukusiųjų 80 metų asmenų amžiaus grupė. Prognozuojama, kad iki 2050 metų jų procentinė dalis žmonijos populiacijoje pakils nuo 2 iki 4 proc.

Gerontologų konferencijoje prieita vieningos nuomonės, kad medikamentų įtaka žmogaus gyvenimo trukmei yra ribota, tad kur kas svarbiau, užuot ilginus žmogaus gyvenimą, yra gerinti garbaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybę ir sveikatą. Vis dėlto labai svarbu ilginti gyvenimo trukmę skurdžiose šalyse, kur žmonės miršta gerokai jaunesni nei ekonomiškai išsivysčiusiose. 

2014 m. Pasaulinės gyvenimo trukmės stebėsenos institucija „Global AgeWatch Index“, renkanti 96 valstybių duomenis apie garbaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, neseniai pareiškė, kad 2050-aisiais šešiasdešimties metų ir vyresni žmonės sudarys 21 proc. žmonijos. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei dabartinis skaičius (12 proc.).

Sparčiai didėja sulaukusiųjų 80 metų asmenų amžiaus grupė. Prognozuojama, kad iki 2050 metų jų procentinė dalis žmonijos populiacijoje pakils nuo 2 iki 4 proc.

Ar gyvensime 500 metų?


Vis dėlto gerontologų bendruomenėje yra manančių, kad žmogaus gyvenimo trukmę įmanoma pratęsti 4-5 kartus. Vienas iš pritariančių šiai idėjai – dr. Pankajus Kapahis. Jis mano, kad moksliniai proveržiai galimai prailgins žmogaus gyvenimo trukmę keturis ar penkis kartus, tad žmonės ateityje nesunkiai sulauks ir, pvz., 500 metų.

Tokias idėjas mokslininkas pareiškė remdamasis eksperimentais, kurių metu patobulino dvi kirmėlių „ Caenorhabditis elegans“ genetines linijas, ir šių kirmėlių gyvenimo trukmė pailgėjo net 5 kartus. Nors žmogaus genomo modifikavimo tyrimai gali užtrukti daugelį metų, Dr. P. Kapahis įsitikinęs, kad iš principo stabdyti senėjimą genetinėmis priemonėmis yra įmanoma. 

Minėtos kirmėlės buvo pirmieji gyvūnai, kurių genetinį kodą mokslininkams pavyko nustatyti ir iššifruoti visiškai tiksliai. Todėl šios kirmėlės plačiai naudojamos gyvenimo trukmės tyrimuose. Žurnale „ Cell Reports “ pristatytuose tyrimo rezultatuose rašoma apie tam tikrų molekulių blokavimą. Tos molekulės turi įtakos insulino poveikiui ir apie maistines medžiagas signalus siunčiamam nerviniam kanalui TOR (Target of Rapamycin). 

Jau anksčiau buvo žinoma, kad TOR kanalo mutacijos kirmėlių „ Caenorhabditis elegans“ gyvenimą prailgina maždaug 30 proc., o modifikavus insulino segmentą, gyvenimo trukmę, kaip manoma, būtų galima padvigubinti, t.y., prailginti 100 proc. Šiuos veiksnius sujungus, tikėtina 130 proc. ar net didesnis gyvenimo trukmės prailginimas.

Ateityje planuojama atlikti panašius tyrimus su pelėmis. Jų tikslas – ištirti, kaip analogiškos genetinės modifikacijos paveiktų žinduolių organizmus.
Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT