Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Giliai smegenyse atrastas sąmonės įjungimo ir išjungimo jungiklis

Dirbtinis intelektas
123rf nuotr. / Smegenys
Šaltinis: Technologijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tūkstančius metų filosofai laužė galvas, kas yra sąmonė. Į šį klausimą nelengva atsakyti ir dabar. Tačiau kurioje smegenų vietoje sąmonės įjungimo raktelis glūdi – galime nurodyti.

Vieną akimirką jūs sąmoningas, kitą – jau nebe. Pirmą kartą mokslininkams pavyko išjungti sąmonę, elektra stimuliuojant vieną smegenų sritį.

Mokslininkai ilgiau nei šimtmetį tyrė įvairias smegenų sritis, aiškindamiesi jų funkcijas, paveikdami jas elektra ir laikinai nutraukdami jų veikimą. Tačiau jiems niekada neišėjo visiškai išjungti sąmonės.

Nors tirtas tik vienas žmogus, atradimas rodo, kad viena sritis – užtvara (claustrum) – gali jungti atskirų smegenų dalių veikimą į nematomą minčių, pojūčių ir emocijų paketą. Tai dar žingsniu priartina prie atsakymo į klausimą, kėlusį nerimą mokslininkams ir filosofams tūkstančius metų – o būtent, kaip randasi sąmoningas suvokimas.

Ji nustojo skaityti ir beprasmiškai spoksojo į erdvę, nereagavo į garsines ar vaizdines komandas ir jos kvėpavimas sulėtėjo. Vos baigus stimuliuoti, ji iškart atgavo sąmonę ir įvykio neprisiminė. 

Yra daugybė teorijų, bet daugelis sutaria, kad sąmoningumas turi integruoti keleto smegenų sričių tinklus, taip leidžiant suvokti aplinką kaip bendrą potyrį, o ne kaip atskirus jutimus.

Vienas šios idėjos šalininkų buvo Francisas Crickas, vienas iš neuromokslo pionierių, anksčiau savo karjeroje nustatęs DNR struktūrą. Likus vos kelioms dienoms iki mirties 2004 metų liepą, Crickas rengė darbą, iškeliantį mintį, kad sąmoningumui reikia savotiško dirigento, kuris jungtų įvairius išorinius ir vidinius pojūčius.

Su kolega Christofu Kochu Alleno smegenų mokslų institute Sietle, jis iškėlė hipotezę, kad šis dirigentas turėtų sparčiai integruoti įvairių smegenų sričių informaciją, ateinančią skirtingu laiku. Pavyzdžiui, informacija apie rožės kvapą ir spalvą, pavadinimą ir progą gali būti sujungti į vieną potyrį apie Valentino dienos proga gautą rožę.

Jie spėjo, kad užtvara – plona, plokščia struktūra, glūdinti giliai smegenyse – idealiai tinka tokiai užduočiai.

Dabar panašu, kad Crickas ir Kochas spėjo teisingai. Praeitą savaitę publikuotame tyrime, Mohamadas Koubeissis iš George'o Washingtono universiteto Vašingtone, Kolumbijos apygardoje su kolegomis aprašė, kaip jiems pavyko išjungti ir įjungti moters sąmonę, stimuliuojant jos užtvarą. Moteris serga epilepsija, todėl tyrėjai naudojo giliai smegenyse įterptus elektrodus, kad galėtų fiksuoti įvairių smegenų regionų signalus ir nustatyti, iš kur kyla jos traukuliai. Vienas elektrodas buvo šalia užtvaros, srities, kuri niekada anksčiau nebuvo stimuliuota.

Kai mokslininkai paveikė tą sritį aukšto dažnio elektros impulsais, moteris prarado sąmonę. Ji nustojo skaityti ir beprasmiškai spoksojo į erdvę, nereagavo į garsines ar vaizdines komandas ir jos kvėpavimas sulėtėjo. Vos baigus stimuliuoti, ji iškart atgavo sąmonę ir įvykio neprisiminė. Tas pats nutikdavo kiekvieną kartą, kai per dvi eksperimento dienas būdavo stimuliuojama ši sritis.

Tam, kad būtų patvirtinta, jog buvo paveikiama moters sąmonė, o ne vien jos gebėjimas kalbėti ar judėti, mokslininkai prieš pradėdami stimuliaciją paprašydavo jos kartoti žodį „namas“ arba spragsėti pirštais. Jei stimuliacija būtų trikdžiusi smegenų sritį, atsakingą už judėjimą ar kalbą, ji būtų nustojusi judėti ar kalbėti iškart. Tačiau ji palengva kalbėdavo vis tyliau ir arba judėdavo vis mažiau ir mažiau, kol panirdavo į visišką nesąmoningumą. Kadangi eksperimento metu ar po jo nebuvo epileptinio smegenų aktyvumo ženklų, mokslininkai įsitikino, kad tai nėra pašalinis trauklių poveikis.

Koubeissi'io nuomone, rezultatai iš tiesų rodo, kad užtvara vaidina pagrindinį vaidmenį sąmoningumo suvokime. „Palyginčiau tai su automobiliu, – sako jis. – Daug važiuojančio automobilio dalių, prisideda prie šio judėjimo – degalai, transmisija, variklis – bet yra tik vienas taškas, kur pasuki raktelį, ir viskas įsijungia ir veikia drauge. Taigi, nors sąmonė yra sudėtingas procesas, kuriamas daugelio struktūrų ir tinklų – gali būti, kad radome raktelį.“

Pabudęs, bet nesąmoningas

Gydant moterį nuo epilepsijos, jai buvo pašalinta dalis hipokampo, tad jos smegenys nėra visiškai „normalios“.

Kaip bebūtų keista, M.Koubeissis su kolegomis išsiaiškino, kad moters sąmonės praradimas buvo susijęs su didesniu elektrinio aktyvumo, t. y. smegenų bangų, sichroniškumu priekinėse ir šoninėse smegenų srityse, dalyvaujančiose sąmoningumo suvokime. Nors manoma, kad skirtingos smegenų sritys sinchronizuoja aktyvumą tam, kad susietų skirtingus potyrio aspektus, per daug sinchronizavimo, panašu, yra blogai. Smegenys negali atskirti vieno aspekto nuo kito ir bendras patyrimas neatsiranda.

Kadangi panašios smegenų bangos būdingos ir vykstant epileptiniams traukuliams, M.Koubeissio grupė planuoja išsiaiškinti, ar taikant užtvarai mažesnio dažnio stimuliaciją, jie gali normalizuotis. Tai netgi gali būti verta išbandyti su minimaliai sąmoningos būklės žmonėmis, sako jis: „Galbūt galėtume pabandyti stimuliuoti šią sritį ir taip pasistengti išstumti juos iš tokios būklės.“

Anilas Sethas, tyrinėjantis sąmonę Sasekso universitete, Jungtinėje Karalystėje, perspėja, kad turime atsargiai interpretuoti vienetinio atvejo tyrimus. Gydant moterį nuo epilepsijos, jai buvo pašalinta dalis hipokampo, tad jos smegenys nėra visiškai „normalios“, perspėja jis.

Įdomus šio tyrimo aspektas buvo tas, kad asmuo nemiegojo. „Paprastai, vertindami sąmoningumo būklę, lyginame būdravimą su miegu, ar komą su vegetatyvine būsena aranestezija“, – sako tyrėjas. Dažniausiai būna būdravimo ir sąmoningumo pokyčiai, bet ne šį kartą, pabrėžia A.Sethas. 

Technologijos.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT