Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kadaise ūdros buvo vilkų dydžio

47RS170124A020
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / 47RS170124A020
Šaltinis: 15min
0
A A

Dabartinės Kinijos teritorijos pelkėjančiuose vandenyse prieš šešis tūkstančius metų moliuskus ir kitus galvakojus medžiojo milžiniškos, net vilko dydžio ūdros, rašo livescience.com.

Mokslininkų rasti 6,2 mln. metų senumo fosilizuoti ūdros skeleto fragmentai rodo, kad tai buvo vieni didžiausių žinomų šios genties atstovų – apie 50 kg sveriantys gyvūnai už šiandien didžiausias Pietų Amerikos upines ūdras (Pteronura brasiliensis) buvo didesni bent du kartus, o eurazines ūdras (Lutra lutra) senieji Kinijos gyventojai dydžiu lenkė net keturis kartus, tvirtina mokslininkai.

„Šios išnykusios ūdros yra didesnės už bet kokias dabar gyvenančias ūdras“, – sakė senovinio gyvūno palaikus tyrusios mokslininkų grupės vadovas Xiaomingas Wangas, Los Andželo (JAV) apylinkės Gamtos istorijos muziejaus stuburinių paleontologijos kuratorius.

Ūdros liekanas – visą sutrupėjusią kaukolę – bendra JAV ir Kinijos mokslininkų grupė Kinijos pietvakariuose esančioje Shuitangba kasykloje rado 2010 metais.

„Kaukolė nebuvo panaši į jokio kito iki tol rasto gyvūno liekanas, tad supratome, kad tai yra šis tas unikalaus ir svarbaus“, – sakė X.Wangas.

Tačiau kaukolės fragmentų sudėliojimas buvo labai sudėtingas darbas. „Kaukolė išliko minkštose rudose durpėse, tad besispaudžiant minkštosioms nuosėdoms ji buvo sutrėkšta į blyno formą“, – sakė X.Wangas.

Tyrimo bendraautoris, Kalifornijos universiteto Los Andžele veido radiologijos profesorius Stuartas White'as sugebėjo kompiuteriu rekonstruoti trimatę kaukolės formą. X.Wangas šį rekonstravimą palygino su „trimatės dėlionės dėliojimu, tik naudojant ne rankas, o kompiuterio pelę“.

Vėliau, 2015 metais, mokslininkai kasykloje rado ir daugiau tai pačiai rūšiai priklausančių fosilijų – keletą apatinių žandikaulių, keletą galūnių kaulų, sakė X.Wangas.

Smegenų analizės rezultatai parodė, kad nors naujai atrasto senovinio gyvūno kaukolės forma panašesnė į ūdros, jos dantys panašesni į barsuko. Todėl mokslininkai rūšį pavadino Siamogale melilutra (lotynų kalboje meles yra barsukas, o lutra – ūdra).

S.melilutra priskiriamas „menkai ištyrinėtai išnykusių Rytų Azijos ūdrų grupei, kuri anksti atsiskyrė nuo pagrindinės ūdrų grupės ir sudarė savo grupę“, – sakė X.Wangas. Iki šiol mokslininkams apie tokios jau išnykusios grupės egzistavimą buvo žinoma tik pagal Tailando teritorijoje rastas dantų fosilijas.

Be to, naujausi radiniai rodo, kad S.melilutra priklauso vienai iš seniausių ir primityviausių ūdrų giminių, kurios šaknys siekia bent 18 mln. metų iki mūsų laikų, kai Europoje gyvavo barsuką primenantis gyvūnas Paralutra, teigia mokslininkai.

Specialistai negali atsakyti, kodėl pirmykštės ūdros buvo tokios stambios: paprastai plėšrūnai dideliais tampa dėl to, kad masė jiems reikalinga norint įveikti savo grobį, sako X.Wangas.

VIDEO: Siamogale melilutra: New Ancient Otter Species Among Largest Ever Found

Tačiau mūsų ūdra veikiausiai buvo moliuskų medžiotoja, o jos galinga kaukolė ir žandikauliai yra skirti kietų kiautų traiškymui“, – sakė X.Wangas.

Jis pažymėjo, kad šiuolaikinės jūrinės ūdros taip pat traiško moliuskus. Tačiau šiuolaikinės ūdros patobulėjo – tam jos naudoja ne tik savo dantis, bet ir įrankius – akmenis, į kuriuos daužo savo kietuose kiautuose pasislėpusį maistą.

„Galbūt mūsų fosilizuotos ūdros dar nemokėjo naudotis akmenimis, tad kietus kiautus buvo priverstos traiškyti vien grubia fizine jėga“, – sakė X.Wangas.

Ir tai – tik vienas iš daugelio su S.melilutra susijusių klausimų, kurie domina mokslininkus.

„Mes dar aiškinamės ir gyvūno paleobiologiją, pavyzdžiui, „Kaip jis plaukiojo?“, „Kaip jis judėjo ant žemės?“, „Dėl ko jis toks didelis?“, – sakė kita mokslininkų grupės narė, Klyvlendo Gamtos istorijos muziejaus kuratorė Denise Su.

Tyrimo duomenys publikuoti recenzuojamame žurnale „Journal of Systematic Paleontology“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT