Dabar populiaru
Publikuota: 2015 spalio 2d. 17:05

Kaip mokytis, kad informacija kuo ilgiau išliktų atmintyje?

Vaikas nenori mokytis. Ką daryti?
Fotolia nuotr. / Mokymasis

Mokytis, kol nugriūsi, tikrai nėra gerai, nes smegenys, kaip ir bet kuris kitas organas, pavargsta, LRT RADIJUI sako Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Vilija Stanišauskienė.

„Labai efektyviai, intensyviai dirbti su informacija galima maždaug 30 minučių, paskui reikėtų daryti 2–3 minučių pertraukėlę: tiesiog pasižvalgyti, pakvėpuoti, pasivaikščioti. O tada galima pratęsti darbą su ta pačia informacija. Bet su tos pačios srities informacija dirbti ilgiau nei 2 valandas jau yra blogai“, – pabrėžia mokslininkė.

– Vaikai mokosi mokytis metus priešmokyklinėje grupėje, dar – 12 metų bendrojo ugdymo mokyklose, paskui – dar 4–6 metus universitete, bet vis tiek nemoka mokytis. Kodėl?

– Nebūtinai visi nemokame mokytis, bet ši problema tikrai egzistuoja. Mokėjimo mokytis kompetencija, kaip viena iš bendrųjų kompetencijų, svarbi ir formuojant ugdymo programas, bet manau, kad, kai ji yra bendroji, integruota į kitus dalykus, labai dažnai paprastos su mokėjimu mokytis susijusios metodikos paprasčiausiai pamirštamos.

Labai aiškiai nepasakoma, ką gali daryti, kad tau būtų lengviau atsiminti, kaip susisteminti informaciją, kad ji lengvai nugultų atmintyje. Tad iš tikrųjų mokymuisi mokytis reikėtų specialaus dėmesio.

– Beveik visi Lietuvos moksleiviai, išlaikę valstybinius brandos egzaminus 4–5 šimtukais, teigia, kad nebuvę ypatingi talentai – tiesiog jie sistemingai mokėsi. Tai yra kiekvieną dieną atlikdavo namų darbus ir pasikartodavo tai, ką išmoko. Ar tikrai tiek nedaug reikia, kad sektųsi mokytis, studijuoti?

– Manau, kad namų darbų ruošimas yra labai daug ir šie šimtukininkai visiškai teisūs. Į tai telpa trys pagrindiniai efektyvaus mokymosi principai. Vienas iš jų – informacijos įtvirtinimas (arba kartojimas), nes namų darbų užduotys kaip tik ir yra to, ką išgirdai ar perskaitei klasėje, pritaikymas atliekant užduotį praktiškai.

Kitas labai svarbus efektyvaus mokymosi principas – sistemiškumas. Mokinys neturėtų praleisti jokios pamokos, nes, jei tik atsiranda spraga nuoseklioje minčių grandinėje, iškart ir kyla problema. Dėl to pagrindai, pamatas to dalyko, kurio mokaisi, gali susiformuoti tik atliekant namų darbus ir sistemą kuriant savo galvoje.

Dar vienas dalykas tas, kad, mokydamiesi mažais kąsniais, t. y. kiekvieną dieną atlikdami namų darbus, o ne labai daug tam dėmesio skirdami tik prieš atsiskaitymus, mes geriau ir ilgam įsimename informaciją.

– Vis dėlto dauguma mokinių ir jų tėvų skundžiasi dėl nepakeliamų mokymosi krūvių. Ar dejonės susijusios su tuo, kad jie nemoka mokytis, ar, nors akcentuojame kūrybiškumą, iš tikrųjų juos dusiname akademizmu?

– Jei krūviai per dideli (mano nuomone, jie iš tikrųjų per dideli), mokėjimas mokytis gali padėti tik iš dalies. Esmė ta, kad, jei reikia įsisavinti per daug informacijos, nebelieka laiko įsigilinti, informaciją įtvirtinti, pritaikyti. Kai programa veja tolyn, kai neturi kada susidoroti su didžiuliu informacijos srautu, tada norisi viską mesti.

Taigi informacijos perkrova tikrai nepadeda mokiniams siekti rezultato. Iš tikrųjų tai yra problema, nes rezultatas vertinamas egzaminu, o egzaminas yra informacijos atgaminimas – šiuo atveju mokymasis tampa informacijos susidėjimu į galvą kaip į kokį konteinerį.

Lrt.lt
Temos: 1 Mokymasis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Šiuolaikiškos studijos

Video

01:15
00:57
15:37

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT