Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 4d. 12:26

Nobelio chemijos premija skirta už krioelektroninės mikroskopijos išradimą

Nobelio premijos laureatų chemijos srityje paskelbimas
„Nobel media“ nuotr. / Nobelio fizikos premijos 2017 m. laureatai

Nobelio chemijos premija pastaraisiais metais – viena artimiausių ir aktualiausių Lietuvos mokslininkams: vienas iš jų turi šiokios tokios, kad ir labai menkos, vilties tapti laureatu. Tad stebėti šiemetinį laureatų paskelbimą buvo dukart įdomiau.

Visgi noras išgirsti lietuvišką pavardę ir šį kartą nebuvo vainikuotas sėkme. Stokholmo Karališkojo instituto Nobelio komisija nusprendė 2017 m. chemijos srities premiją skirti mokslininkams, sukūrusiems krioskopinės mikroskopijos metodą: Jacques'ui Dubochet iš Lozanos universiteto (Šveicarija), Joachimui Frankui iš Kolumbijos universiteto (JAV) ir Richardui Hendersonui (MRC molekulinės mikroskopijos laboratorija, JK).

Kaip rašoma Nobelio komisijos pranešime apie šį atradimą, krioelektroninė mikroskopija ir supaprastina, ir pagerina biomolekulių mikroskopinių vaizdų kokybę. Šis metodas sugebėjo pastūmėti biochemiją į naują tiriamųjų galimybių erą.

Vaizdas yra vienas iš esminių suvokimo elementų. Moksliniai proveržiai ganėtinai dažnai būdavo atliekami būtent dėl sėkmingos vizualizacijos tokių objektų, kurie neginkluotai žmogaus akiai yra nematomi. Tačiau biocheminiuose žemėlapiuose iki šiol buvo gausu baltų dėmių, nes ligšiolinės technologijos buvo nelabai tinkamos gauti didelės dalies gyvybės molekulių vaizdus. Krioelektroninė mikroskopiją padėtį pakeitė iš esmės. Dabar mokslininkai sugeba užšaldyti biomolekules judėjimo metu ir vizualiai užfiksuoti iki šiol neregėtus jų vykdomus procesus – tai yra svarbu ne tik siekiant suvokti gyvybės chemijos veikimo principus, bet ir kuriant naujus vaistus.

Ilgą laiką buvo manoma, kad elektroninė mikroskopija yra tinkama fiksuoti tik nebegyvų objektų vaizdui, nes galingi elektronų spinduliai sunaikina biologinę medžiagą, bet 1990 metais R.Hendersonas elektroniniu mikroskopu sėkmingai užfiksavo trimatį atominės raiškos baltymo vaizdą. Šis proveržis pademonstravo technologijos potencialą.

Dėl J.Franko darbų smarkiai išplėstos šios technologijos taikymo galimybės. Tarp 1975 ir 1986 m. jis vystė naują vaizdų apdorojimo metodą: neryškūs dvimačiai elektroninio mikroskopo vaizdai po analizės ir jungimo virsdavo didelės raiškos, aštriais trimačiais vaizdais.

J.Dubochet elektroninę mikroskopiją papildė vandeniu. Skystas vanduo elektroninio mikroskopo vakuuminėje kameroje išgaruoja, dėl ko biomolekulės praranda savo formą. Devintojo dešimtmečio pradžioje J.Dubochet sugebėjo sėkmingai vitrifikuoti vandenį – užšaldyti jį taip greitai, kad jis apie biologinį mėginį sukietėdavo išlaikydamas savo skystą formą, todėl biomolekulės net vakuumo sąlygomis išlaikydavo savo natūralią trimatę struktūrą.

Po šių atradimų buvo optimizuotas beveik kiekvienas įmanomas elektroninės mikroskopijos aspektas. 2013 m. pasiekta pageidaujama atominė gaunamų vaizdų raiška, o dabar mokslininkai gali nesunkiai gauti bet kurios biomolekulės trimatės struktūros vaizdą. Per kelis pastaruosius metus mokslinėje literatūroje atsirado daugybė įvairiausių biomolekulių nuotraukų – nuo baltymų, kurie sukelia atsparumą antibiotikams iki Zikos viruso paviršiaus. Tad būtent dėl šio metodo išvystymo dabar biochemija žengia į naują sprogstamo vystymosi galimybėmis pasižyminčią erą.

Premijos teikimas

Per iškilmingą ceremoniją, kuri Stokholme vyks gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.

Laureatai taip pat pasidalys premijos piniginę dalį – 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų).

Praeitais metais Nobelio chemijos premija buvo paskirta prancūzui Jeanui-Pierre'ui Sauvage'ui, britui Jamesui Fraseriui Stoddartui ir olandui Bernardui L.Feringai už molekulinių mašinų suprojektavimą ir sintezę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT