Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 17d. 21:01

Kokias bėdas sukelia skiepai? Patikimi atsakymai ilgą laiką buvo panosėje

Skiepai 15min tema
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Skiepai

Televizijos ekranuose nuolat šmėžuojantis Seimo narys Dainius Kepenis pastaruoju metu labiausiai papiktino ir prajuokino savo teiginiu, kad skiepuose gali būti „ir negriukų DNR“. Tačiau visuomenės sveikatos požiūriu kur kas pavojingiau yra tai, kad jis pasitaikius bent menkiausiai progai nuolat ir garsiai meluoja, kad „niekas netyrė“ neigiamo skiepų poveikio.

Pasaulio sveikatos organizacija, sudariusi didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai 2019 sąrašą, į šį grėsmių dešimtuką įtraukė ir abejones dėl skiepijimo.

Neigiamo skiepų poveikio tyrimų yra gausu. Mokslo darbai skaičiuojami dešimtimis, o gal ir šimtais tūkstančių – nuo pavienių atvejų aprašymo iki didelės apimties tyrimų analizių ir metaanalizių. Suprantama, kad medicininio išsilavinimo neturinčiam asmeniui būtų ganėtinai sunku susigaudyti milžiniškose medicinos mokslinių darbų duomenų bazėse – jose informacijos yra tiek, kad visiems svarbiems straipsniams perskaityti gali neužtekti ir viso gyvenimo, o štai glaustai, aiškiai ir paprastai pateiktos patikimos informacijos smarkiai stinga. Ir dėl to nemenka visuomenės dalis yra linkusi tikėti aiškiai ir glaustai, bet labai nepatikimą informaciją skleidžiančiais „tiesos nešėjais“, kurių vienintelė tiesa yra jų pačių neišmanymas.

Beieškant informacijos apie skiepų ir įvairių nepageidaujamų reiškinių priežasties ir pasekmės ryšį akis užkliuvo už santykinai naujos ir gana išsamios, bet drauge ir aiškiai informaciją pateikiančios knygos „Adverse Effects of Vaccines: Evidence and Causality“. Tiesa, net ir šios „glaustos“, trejus metus gana gausaus medicinos profesionalų kolektyvo rengtos knygos apimtis – net 892 puslapiai, todėl anaiptol ne kiekvienas – net ir ypač savo ir savo vaikų sveikata besirūpinantis – žmogus ryšis skaityti šį veikalą nuo viršelio iki viršelio, tačiau jeigu ryžto užteks, tai štai, prašom: knyga yra nemokamai prieinama internete.

Knygą parengė JAV Nacionalinių akademijų Medicinos institutas. Knygos sudarytojų komitete – 18 profesorių, atstovaujančių įvairioms aukščiausio lygio medicininėms ir akademinėms įstaigoms, vėliau šį darbą recenzavo dar 16 medicinos ir statistikos profesionalų. Mokslininkai dėmesį skyrė tymų, raudonukės ir parotito (MMR), vėjaraupių, gripo, hepatitų A ir B, žmogaus papilomos viruso, difterijos, stabligės ir kokliušo (DTaP) bei meningokoko vakcinų nepageidaujamiems poveikiams, taip pat – injekcijos procedūros nepageidaujamiems poveikiams.

Atkreiptinas dėmesys į knygos pavadinimą: mokslininkų užduotis buvo ne išsiaiškinti koreliacijas tarp skiepų ir nepageidaujamų poveikių (t.y.: kad komplikacija įvyko PO skiepo), o nustatyti priežasties ir pasekmės ryšį (t. y.: kad komplikacija įvyko DĖL skiepo).

Šiam ryšiui nustatyti buvo panaudoti kontroliuojamų klinikinių tyrimų ataskaitos, nekontroliuojamų klinikinių ir poklinikinių tyrimų ataskaitos bei pavienių medicininių atvejų aprašymai. Pagal šiuos tyrimus buvo nustatoma epidemiologinių įrodymų vertė: ar iki knygos išleidimo publikuoti medicininiai tyrimai leidžia manyti, kad koks nors poveikis skiepytiems asmenims gali pasireikšti dažniau nei neskiepytiems. Taip pat buvo ieškoma ir mechanistinio šių nepageidaujamų poveikių paaiškinimo, vertinant tyrimų, atliktų su gyvūnais, išvadas ir natūralių infekcijų pasekmių apžvalgas.

Įvertinę visus šiuos duomenis mokslininkai kiekvienam vakcinos ir nepageidaujamo poveikio priežastiniam sąryšiui pateikė vieną iš keturių galimų vertinimų:

  • Įrodymai įtikinamai patvirtina priežasties ir pasekmės sąryšį;
  • Įrodymai palaiko priežasties ir pasekmės ryšį, tačiau nėra pakankami griežtai išvadai;
  • Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio;
  • Įrodymai palaiko priežasties ir pasekmės ryšio nebuvimą.

Kategorija „Įrodymai įtikinamai patvirtina priežasties ir pasekmės ryšio nebuvimą“ į šį vertinimų sąrašą nėra įtraukta dėl mokslo prigimties: įrodyti, kad priežasties ir pasekmės ryšio neabejotinai nėra, iš esmės neįmanoma, skirtingai nei įrodyti tokio ryšio egzistavimą.

Net jeigu epidemiologiniai duomenys aiškiai rodo, kad skiepas vienokio ar kitokio neigiamo poveikio nesukelia, negalima griežtai teigti, kad jis tikrai nesukels poveikio kokiai nors genetiškai ar dėl kitų priežasčių išskirtinei populiacijos daliai. Todėl net tuomet, kai turimi įrodymai, jog priežasties ir pasekmės ryšio nėra, yra stiprūs ir įtikinami, mokslininkai pateikia išvadą, kad „įrodymai palaiko ryšio nebuvimą“.

Vertinimų sistema labai aiškiai ir kruopščiai aprašyta pačioje knygos pradžioje: ji iš esmės nepalieka laisvės asmeninėms interpretacijoms ir šališkiems pasvarstymams.

Siekiant perteikti knygoje išdėstytą informaciją kuo glausčiau, šiame straipsnyje bus pateikta informacija tik apie daugiausiai emocijų visuomenėje sukeliantį skiepą nuo tymų, raudonukės ir parotito ir jo nepageidaujamus poveikius. Pažymėtina tai, kad knygos autoriai analizavo visą informaciją, sukauptą nuo 1950 iki 2010 metų, todėl MMR skiepo nepageidaujami poveikiai nėra siejami su konkrečiu MMR vakcinos gamintoju ar paties skiepo prekės ženklu (iš esmės tai reiškia, kad ir naujausių, saugiausių skiepų „reputaciją“ galėjo sugadinti prieš 70 metų naudoti skiepai).

Norint perskaityti plačiau apie konkretaus skiepo ir konkretaus nepageidaujamo poveikio sąsajos vertinimą reikėtų atsiversti pačią knygą, kur gerokai išsamiau aprašytos tokio vertinimo priežastys ir šaltiniai, kuriais remiamasi.

Kita vertus, nenorint gilintis į autorių sprendimus dėl kiekvieno galimo nepageidaujamo poveikio, galima iškart peršokti prie šio straipsnio išvadų skirsnio.

MMR skiepo ir nepageidaujamų poveikių priežastingumo vertinimas

Tymų sukeltas encefalitas

Tai yra neišvengiamai mirtina komplikacija, kuri gali ištikti praėjus metams po ūmios tymų infekcijos (nepriklausomai nuo to, ar žmogus buvo skiepytas). Įrodymai įtikinamai patvirtina priežasties ir pasekmės sąryšį tarp MMR vakcinos ir tymų sukelto encefalito, tačiau tik asmenims su aiškiai išreikštu imuniteto nepakankamumu.

Encefalitas ir encefalopatijos

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir encefalito bei encefalopatijų.

Febriliniai traukuliai

Įrodymai įtikinamai patvirtina priežasties ir pasekmės sąryšį tarp MMR skiepo ir febrilinių traukulių.

Nefebriliniai traukuliai

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir nefebrilinių traukulių.

Meningitas

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir meningito.

Ataksija

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir ataksijos.

Autizmas

Įrodymai palaiko priežasties ir pasekmės ryšio nebuvimą MMR skiepo ir autizmo.

Ūmus išsėtinis encefalomielitas

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir ūmaus išsėtinio encefalomielito.

Skersinis mielitas

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir skersinio mielito.

Regos nervo neuritas

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir regos nervo neurito.

Regos nervo mielitas

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir regos nervo mielito.

Išsėtinė sklerozė suaugus

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir išsėtinės sklerozės suaugus.

Vaikų išsėtinė sklerozė

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir vaikų išsėtinės sklerozės.

Guillain-Barré sindromas

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir Guillain-Barré sindromo.

Lėtinė išsėtinė uždegiminė polineuropatija

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir lėtinės išsėtinės uždegiminės polineuropatijos.

Opsokloninis miokloninis sindromas

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir opsokloninio miokloninio sindromo.

Žasto neuritas

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir žasto neurito.

Anafilaksinės reakcijos

Įrodymai įtikinamai patvirtina priežasties ir pasekmės sąryšį tarp MMR skiepo ir anafilaksinių reakcijų.

Praeinantis sąnarių skausmas moterims

Įrodymai palaiko priežasties ir pasekmės ryšį tarp MMR vakcinos ir praeinančio sąnarių skausmo moterims.

Praeinantis sąnarių skausmas vaikams

Įrodymai palaiko priežasties ir pasekmės ryšį tarp MMR vakcinos ir praeinančio sąnarių skausmo vaikams.

Lėtinis sąnarių skausmas moterims

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir lėtinio sąnarių skausmo moterims.

Lėtinis artritas moterims

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir lėtinio artrito moterims.

Lėtinė artropatija vaikams

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir lėtinės artropatijos vaikams.

Artropatija vyrams

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir artropatijos vyrams.

I tipo diabetas

Įrodymai palaiko priežasties ir pasekmės ryšio nebuvimą MMR skiepo ir I tipo diabeto.

Hepatitas

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir hepatito.

Lėtinio nuovargio sindromas

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir lėtinio nuovargio sindromo.

Fibromialgija

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir fibromialgijos.

Klausos praradimas

Įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR skiepo ir klausos praradimo.

Išvados

Dideliam abejonių dėl skiepų saugumo skleidėjų džiaugsmui, knygos autoriai patvirtino, kad MMR skiepas gali sukelti mirtį.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad mirtis nuo MMR skiepo yra įmanoma tik tuo atveju, jeigu skiepijamasis serga kokia nors imunodeficitą sukeliančia liga, o tokiu atveju iš esmės bet kokia, net ir banali infekcija gali tapti mirties priežastimi. Be to, imunodeficito būklės Lietuvoje yra griežta kontraindikacija MMR skiepams – tokie asmenys neskiepijami ir yra pažeidžiamiausi įvairių infekcijų, todėl jiems didžiausią grėsmę kelia aplinkiniai užkrečiamų ligų nešiotojai.

Kiti didžiausi „kovotojų už saugius skiepus“, kaip save mėgsta vadinti skiepų priešininkai, baubai – autizmas ir D.Kepenio įvardytas diabetas – anot knygos autorių, su MMR skiepu veikiausiai nesusiję. Taip, šios skaudžios ir negailestingos diagnozės gali būti nustatomos po to, kai vaikas būna paskiepijamas, tačiau vien dėl to teigti, kad šias ligas sukėlė skiepai, yra taip pat prasminga, kaip ir teigti, kad žmonės miršta dėl to, kad valgė agurkų (nes, pripažinkime, 100 proc. žmonių, kada nors valgiusių agurkus, ilgainiui miršta).

Todėl vieninteliai tikrai nemalonūs nepageidaujami poveikiai, kuriuos gali sukelti (bet nebūtinai sukelia) MMR skiepas, yra febriliniai traukuliai ir anafilaksinės (alerginės) reakcijos. Pastarosios dažniausiai būna ūmios, prasidedančios greitai, todėl pastebimos dar neišėjus iš gydymo įstaigos, kurioje buvo atlikta skiepijimo procedūra, ir lengvai suvaldomos.

ULAC iliustr./Tymų žemėlapis, 2019.04.17 duomenys
ULAC iliustr./Tymų žemėlapis, 2019.04.17 duomenys

Tuo metu balandžio 17 d. duomenimis, kuriuos skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Lietuvoje tymai šiemet diagnozuoti jau 479 asmenims, daugiausiai jų (232) – Kaune. Pagal Europos Sąjungos ir JAV statistiką, 1–2 iš tūkstančio sergančiųjų tymais miršta. Vienintelė medicinos profesionalų rekomenduojama apsisaugojimo nuo šios ligos priemonė – skiepai.

Komentarai: 17

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

00:37
02:32
01:00

RESTA 2019

Naviguok į ateitį

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT