Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 13d. 12:41

Kretoje aptikti seniausi pirmykščių žmonių pėdsakai

Žmogaus evoliucija
123rf iliustr. / Žmogaus evoliucija
Viduržemio jūros saloje Kretoje rasti seniausi žinomi pirmykščių žmonių pėdų pėdsakai, kurių amžius siekia mažiausiai šešis milijonus metų, teigia tarptautinė tyrėjų grupė iš Vokietijos, Švedijos, Graikijos, Egipto ir Anglijos, vadovaujama Tiubingeno universiteto Senckenbergo žmogaus evoliucijos ir paleoaplinkos centro mokslininkų Uwe Kirscherio ir Madelaine Böhme. Jų tyrimas paskelbtas žurnale „Scientific Reports“.

Patikslinta evoliucija

Kaip rašo užsienio naujienų portalai, pėdsakai iš suakmenėjusių paplūdimio nuosėdų buvo rasti netoli vakarų Kretos Trachilos kaimo.

Taikydami geofizinius ir mikropaleontologinius metodus, mokslininkai dabar juos datuoja 6,05 mln. metų prieš mūsų erą, todėl tai yra seniausias tiesioginis žmogaus pėdos, naudotos vaikščioti, įrodymas.

„Šie pėdsakai yra beveik 2,5 mln. metų senesni už Australopithecus afarensis priskiriamus pėdsakus iš Laetolio Tanzanijoje“, – „Alphagalileo“ sakė Uwe Kirscheris.

Kretos pėdų atspaudų datavimas naujai nušviečia ankstyvąją žmogaus evoliuciją, susijusią su jo vaikščiojimu prieš daugiau nei šešis milijonus metų.

Šis tyrimas patvirtina, kad prieš 6 milijonus metų Europos ir Artimųjų Rytų žemyną nuo drėgnosios Rytų Afrikos skyrė palyginti trumpai išsiplėtusi Sachara. Šešių milijonų metų senumo Kretos paplūdimių nuosėdų geocheminė analizė rodo, kad dykumos dulkes iš Šiaurės Afrikos ten atnešė vėjas. Komanda, datuodama dulkių dydžio mineralų grūdelius, nustatė, kad jų amžius yra 500-900 mln. metų prieš mūsų erą. Šie laikotarpiai būdingi Šiaurės Afrikos dykumų dulkėms, tyrime teigė autoriai.

Peras Ahlbergas, Upsala/Pėdsakai smėlyje: vienas iš daugiau nei 50 ankstyvųjų žmonių pirmtakų pėdsakų, aptiktų 2017 m. netoli Trachiloso, Kretoje. Datavimo metodais nustatyta, kad jiems daugiau nei šeši milijonai metų
Peras Ahlbergas, Upsala/Pėdsakai smėlyje: vienas iš daugiau nei 50 ankstyvųjų žmonių pirmtakų pėdsakų, aptiktų 2017 m. netoli Trachiloso, Kretoje. Datavimo metodais nustatyta, kad jiems daugiau nei šeši milijonai metų

Naujausi paleoantropologijos tyrimai taip pat parodė, kad galima atmesti Afrikos beždžionės Sahelanthropus kaip dvikojį, o Orrorin tugenensis, kilęs iš Kenijos ir gyvenęs prieš 6,1-5,8 mln. metų, yra seniausias Afrikos priešžmogis, teigiama „Alphagalileo“. Todėl trumpalaikis dykumėjimas ir ankstyvųjų žmonių pirmtakų geografinis paplitimas gali būti glaudžiau susiję, nei manyta anksčiau.

Viena vertus, prieš 6,25 mln. metų Mesopotamijoje vykęs dykumėjimo etapas galėjo inicijuoti Europos žinduolių, galbūt ir beždžionių, migraciją į Afriką. Kita vertus, antrasis žemynų uždarymo Sacharoje etapas prieš 6 mln. metų galėjo sudaryti sąlygas atskiram Afrikos priešistorinio žmogaus Orrorin tugenensis vystymuisi lygiagrečiai su Europos priešistoriniu žmogumi.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:53
01:15
01:05

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT