Dabar populiaru
Publikuota: 2015 vasario 16d. 11:29

Lietuvišką „Eksplos“ lazerį branduoliniams tyrimams apgaule mėgino įsigyti ir Iranas

Kęstutis Jasiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / „Eksplos“ vadovas Kęstutis Jasiūnas

Lietuvių įmonės „Ekspla“ lazerių galime rasti beveik visuose žemynuose. Juos pirko NASA, „Hitachi“, „Samsung“, jais pjaustomi mūsų turimų išmaniųjų telefonų stiklai, naikinamos tatuiruotės, o ką jau bekalbėti apie pasaulio mokslo įstaigas, kur lazeriai gausiai naudojami. Kaip pasakojo „Eksplos“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas, lietuviškų lazerių branduoliniams tyrimams buvo užsigeidęs įsigyti ir Iranas.

Iranas bandė gudrauti

Šiuo metu „Eksplos“ lazeriais prekiaujama 60 pasaulio valstybių. „Iš žemynų kukliau nebent Afrikoje ir nėra Antarktidoje – gal ten per šalta“, – juokavo K.Jasiūnas.

Kitas dalykas yra urano separavimas. Ten reikia tam tikrų spektrinių dedamųjų ir tam tikrų intensyvumų. Uraną sodrinti galima centrifugomis arba lazeriais, – pasakojo K.Jasiūnas.

Galbūt „Eksplos“ lazeriai pasiektų ir dar daugiau šalių, tačiau kai kada lazerius parduoti draudžiama dėl dvigubos paskirties apribojimų – mat tuos pačius lazerius galima panaudoti ir mokslo vardan, ir branduoliniams tyrimams ar karyboje.

K.Jasiūnas sako gavęs vieną slaptą užsakymą, kuris atkeliavo iš Irano.

„Iš Vokietijos gavome pinigus, kad pagamintume lazerį į Saudo Arabiją. Dar prieš pradedant tartis į mūsų sąskaitą buvo pervesti pinigai. Pinigus grąžinome, nes dar prieš tai buvo analogiškas užsakymas iš Irano“, – prisiminė „Eksplos“ vadovas.

Anot K.Jasiūno, lazerius parduoti Iranui draudžiama todėl, kad jie gali būti panaudoti, pavyzdžiui, plazmos tyrimams. Kai vyksta branduoliniai sprogimai, yra formuojama plazma. O branduolinių ginklų kūrėjai laboratorijose atlieka tyrimus, kokie procesai tuo metu vyksta, kad vėliau galėtų suvaldyti sprogimą, kad pažeidimas būtų toks, kokio reikia.

„Kitas dalykas yra urano separavimas. Ten reikia tam tikrų spektrinių dedamųjų ir tam tikrų intensyvumų. Uraną sodrinti galima centrifugomis arba lazeriais“, – pasakojo K.Jasiūnas.

Itin trumpi impulsai

Jau 22 metus gyvuojanti „Ekspla“ labai stipri trumpų impulsų lazerių gamyboje. Jų lazerių impulsai yra labai galingi, tačiau ne tokie stiprūs, kad pradegintų medžiagą. Anot K.Jasiūno, pasiekiamas toks milžiniškas intensyvumas, kad įprastiniai mums žinomi tiesiniai dėsniai ima nebegalioti – pradeda galioti netiesiniai procesai, kai šviesa daro įtaką medžiagai, o medžiaga – šviesai.

Eksplos nuotr./Eksplos lazeriai
Eksplos nuotr./Eksplos lazeriai

„Srautas pralekia pro molekulę, jai taip įkerta, kad ji išsibalansuoja ir mokslininkai gali žiūrėti, kas vyksta po to – kokie ryšiai atsiranda, kokie nutrūksta ir t.t. Ypatinga trumpų impulsų savybė ta, kad tie visų procesų tyrinėjimai atliekami nesuardant medžiagos. Viskas vyksta pikosekundiniame lygmenyje“, – pasakojo K.Jasiūnas.

Impulsai tokie trumpi, jog trunka vos trilijonąją vienos sekundės dalį.

Tokiame lygyje, kokį pasiekę lietuviai, konkurencija specifinė – konkuruojama tik su keturiomis įmonėmis, kurios viena kitą puikiai pažįsta. Konkurenciją kartais apsunkina ir biurokratija mūsų šalyje – reikia konkuruoti su vokiečiais, kurie reikiamus dokumentus gali sutvarkyti per keletą savaičių, o mūsiškiams reikia ir mėnesio.

Lazeriai taikomi visur

Dažniausiai lietuvių sukurti lazeriai taikomi moksliniuose tyrimuose, tačiau taikymo būdų yra ir daugiau. Jais pjaustomi mūsų turimų telefonų „Gorilla Glass“ stiklai, gali būti pašalinamos tatuiruotės, tikrinamos mikroschemos, žymimos prabangos prekės...

Įdomus „Eksplos“ lazerio taikymas yra NASA laboratorijoje, kur tiriamos Mėnulio uolienos.

Įdomus „Eksplos“ lazerio taikymas yra NASA laboratorijoje, kur tiriamos Mėnulio uolienos. Pikosekundinis lazeris nuima kelių mikronų storio sluoksnį, o vėliau, panaudojant spektroskopinius metodus, galima nustatyti uolienos sudėtį.

„Lazerius galima taikyti ir nuotoliniam sprogmenų aptikimui. Lazerio spindulys padidinamas tiek, kad apšviestų, tarkime, automobilį. Spektroskopiniais metodais aptinkami signalai, kurie būdingi tik sprogmenims. Technologijos leidžia aptikti ir itin mažus sprogmenų kiekius“, – pasakojo K.Jasiūnas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Eksplos lazerių gamykloje
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Optinės lazerių sistemos.

Vienas iš naujausių „Eksplos“ lazerių taikymo būdų yra ledo aptikimo sistema lėktuvuose. Tiesa, tai dar tik prototipas. Žaliu spinduliu būtų apšviečiama lėktuvo apačia ir žiūrima į lašelių dydį, o juos pastebėjus kylant lėktuvui sistema automatiškai praneštų pilotui apie ledo susidarymo galimybę. Tuomet pilotas priimtų atitinkamus sprendimus.

Nauja, tačiau be galo įdomi sritis – galimas lazerių pritaikymas elementarių dalelių greitintuvuose. Protonų greitintuvai ateityje gali padėti išgydyti vėžį.

„Protonai yra tokio pat dydžio kaip vandeninio atomai, iš kurių sudarytas žmogaus organizmas. Galima suskaičiuoti, kur protonas nueis, į kokį gylį. Jis įgaus pakankamai didelį greitį, kad praeitų pro kūną nepažeisdamas organizmo, ir galės energiją įgyti tik toje vietoje, kur reikia pažeisti, ir labai preciziškai likviduoti naviką. Tokius procesus galima valdyti centimetro dalių tikslumu. Dabar tie greitintuvai yra krepšinio aikštelės dydžio, o su lazeriniais greitintuvais juos galima padaryti spintos dydžio“, – pasakojo K.Jasiūnas.

Galingiausias pasaulyje lazeris

Praėjusieji metai „Eksplai“ buvo labai sėkmingi – bendrovė laimėjo konkursą įdiegti ultradidelio intensyvumo lazerinę sistemą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų komplekse „ELIBeamlines“ Dolní Břežany miestelyje netoli Prahos. Lazeris bus gaminamas karu su JAV įmone „National Energetics“ ir kainuos beveik 32 mln. eurų, o „Eksplos“ dalis sieks maždaug ketvirtadalį.

Dar vienas laimėtas konkursas Ekstremalios šviesos infrastruktūros projekte buvo kartu su „Šviesos konversija“. Lietuviai Vengrijoje įdiegs SYLOS lazerių sistemą už daugiau nei 4 mln. eurų.

„Sylos“ sistema veiks dar trumpesniais impulsais nei įprastai „Eksplos“ gaminami lazeriai – atosekundėmis.

Dabar „Ekspla“ dalyvauja keliuose tarptautiniuose konkursuose Kinijoje, Indijoje ir kitose šalyse.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT