Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviškos Nobelio premijos viltys: sužibės ar suduš?

Virginijus Šikšnys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Virginijus Šikšnys
Šaltinis: 15min
1
A A

Per visą Nobelio premijų teikimo istoriją Lietuvoje dirbantys mokslininkai dar niekada nėra buvę taip arti šio prestižiškiausio pasaulyje apdovanojimo: bemaž visose chemijos prizo teikimo prognozėse minimas CRISPR/Cas9 genų redagavimo metodas, kuris „pakeis viską“.

Tuo tarpu Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys yra vienas svarbiausių mokslininkų, susijusių su CRISPR/Cas9 atradimu. Kuo gi jis nusipelnė? Nors paties baltymo Cas9 V. Šikšnys neatrado, profesorius pirmas atkreipė dėmesį, kad būtent jo dėka DNR įmanoma redaguoti itin greitai.

Kas yra Cas9?

„Cas-9“ baltymas yra randamas bakterijose. Jis padeda bakterijoms apsisaugoti nuo virusų, 15min anksčiau yra pasakojęs V.Šikšnys.

„Virusai puola bakterijas taip pat kaip ir žmones, ir bakterijos susidūrimas su virusu paprastai jai yra gyvenimo ir mirties klausimas. Virusas užpuola bakteriją tam, kad galėtų pasidauginti, įsiskverbęs į bakteriją jis pasidaugina ir bakterija žūva. Todėl bakterijos turi daug įvairių apsaugos sistemų. „Cas-9“ baltymas yra viena iš bakterijų sistemos apsaugos dalių. Jis padeda bakterijai apsisaugoti nuo virusų puolimo ir išgyventi“, – sakė mokslininkas.

V.Šikšnio komandos užduotis buvo išsiaiškinti, kaip būtent „Cas-9“ baltymas apgina bakterijas nuo virusų. Paaiškėjo, kad baltymas geba atpažinti svetimo viruso DNR ir jį tiesiog „sukarpo“, neutralizuodamas virusą.

Ši situacija iš tiesų labai primena dramatiškas lenktynes su daugybe intrigų ir avarijų.

„Kai mes supratome, kaip bakterijos „Cas-9“ baltymo pagalba ginasi nuo virusų, iš karto kilo mintis, kad tą sistemą mes galime panaudoti, nukreipdami „Cas-9“ baltymą į bet kurią DNR molekulės vietą. Galima baltymą nukreipti ne tik prieš viruso DNR, bet ir prieš bet kokio kito organizmo DNR. (…) „Cas-9“ baltymą mes galime užprogramuoti ir nunešti į bet kurią DNR molekulės vietą. Ir jeigu jis „prisiriš“ prie DNR molekulės, „Cas-9“ baltymas toje vietoje perkirps DNR molekulę“, – sakė V.Šikšnys.

Įvykus šiam veiksmui, pasak profesoriaus, įsijungia kitos ląstelės, kurios bando „užlopyti“ atsiradusį trūkį. Šioje stadijoje galima į DNR „įdėti“ naujus genus arba ištaisyti klaidas, kurios buvo DNR molekulėje.

„Todėl ta sistema dar vadinama genomo redagavimo įrankiu, nes tos sistemos pagalba mes galime šiek tiek perrašyti genomą, tą seką DNR molekulės, kuri yra gamtoje“, – reziumavo V.Šikšnys.

Dramatiškos lenktynės

Tiesa, Lietuvoje chemijos apdovanojimų rezultatų laukiama su didžiuliu jauduliu ir viltimi, tačiau tarptautiniuose informacijos šaltiniuose prof. V.Šikšnys beveik nėra minimas – beveik visais atvejais kaip genų karpymo metodo išradėjos įvardijamos Emmanuelle Charpentier iš Helmholco infekcijų tyrimų centro (Vokietija) ir Jennifer Doudna, dirbanti Kalifornijos universitete Berklyje (JAV). Ir Fengas Zhangas (dirbantis Masačusetso technologijų institute, JAV), kurio vardu registruota daugiausiai su CRISPR/Cas9 genų karpymu susijusių patentų.

VIDEO: Lietuvio V.Šikšnio atradimas šaliai gali pelnyti pirmąją Nobelio premiją

Ši situacija iš tiesų labai primena dramatiškas lenktynes su daugybe intrigų ir avarijų. Prof. V.Šikšnys beveik neabejotinai buvo pirmas, atitrūkęs nuo konkurentų ties starto linija. Būtent jis pirmas publikavimui pateikė mokslinį straipsnį, aprašantį CRISPR/Cas9 veikimą. Būtent jis pirmas pateikė patentinę paraišką šiam metodui.

Ir abiem atvejais lietuvį ištiko žiauri nesėkmė: recenzuojantis leidinys „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) lietuvio mokslinį straipsnį įvertino įtariai ir prasidėjo ilgai trunkantis teksto siuntinėjimas pirmyn ir atgal prašant papildomų paaiškinimų ir patikslinimų, todėl nuo pradinio publikacijos pateikimo iki jos publikavimo praėjo net keturi mėnesiai (ir tai yra visai nestebinantis laiko tarpas iki publikacijos).

Tuo tarpu žurnalo „Science“ redaktoriai, sulaukę pasiūlymo publikuoti labai panašaus turinio J.Doudna ir E.Charpentier bendrą straipsnį, kur kas sparčiau susivokė, koks lobis pateko į jų rankas ir skubiuoju būdu paruošė jį publikavimui. Tad V.Šikšnio publikacija leidiniui buvo pateikta anksčiau nei amerikiečių, tačiau publikuota vėliau.

VIDEO: DNR žirkles atradęs ir Nobelio premiją gauti galintis lietuvis paaiškino savo atradimą

Ir jeigu istoriškai ankstesnis pateikimas teisme gali būti vertinamas kaip svarbesnis pirmumo įrodymas, tai mokslo bendruomenė, pirmiau pamačiusi straipsnį žurnale „Science“, sureagavo audringai, o maždaug po dviejų mėnesių, 2012 m. rugsėjo 25 d. PNAS publikuotas V.Šikšnio straipsnis sulaukė kur kas silpnesnės reakcijos ir mažiau citavimų kitų mokslininkų tekstuose. Visas dėmesys atiteko J.Doudna ir E.Charpentier.

Patentų registravimo istorija baigėsi panašiu nusivylimu. Pradžiai reikėtų paminėti, kad Cas9, kaip baltymo, patentuoti neįmanoma – tai yra savaime susidarantis biologinis junginys, kuris pats savaime yra veiksmingas tik bakterijų, bet ne žinduolių ląstelėse. Todėl patentuoti buvo norima modifikuotą baltymą ir biocheminį rinkinį, kuris užtikrina šio baltymo veikimą žinduolių ląstelėse.

Patentavimo lenktynėse V.Šikšnys vėl startavo pirmas: JAV patentų biurui jo paraiška buvo pateikta 2012 metų kovą. Bet tų pačių metų gruodį ji buvo atmesta, motyvuojant, kad patente aprašytas metodo veikimas – išgryninto Cas9 baltymo ir tam tikro išgryninto RNR fragmento sugebėjimas perkirpti trumpą DNR grandinės fragmentą mėgintuvėlyje esančiame tirpale – nepakankamai skiriasi nuo natūralaus biologinės sistemos veikimo aprašymo, tad „nesudaro išradimo sudėties“.

Įdomu tai, kad 2012 metų rugsėjį pateikta beveik identiška J.Doudna ir kolegų patento paraiška nėra atmetama – jos svarstymas tęsiamas. O 2012 metų spalį pateikta Jin So Kim ir kolegų paraiška tai pat atmetama, nes „neaprašo atradimo“.

Bet štai 2012 metų gruodį pateikta F.Zhango ir kolegų paraiška priimama ir 2014 metų balandį JAV patentų biure registruojamas patentas Nr. 8 697 359. Patente aprašyti sėkmingi eksperimentai, o paraiškos pagrindu tapo F. Zhango mokslinis darbas, publikavimui pateiktas 2012 m. spalį ir publikuotas 2013 m. sausį.

Teisiškai J.Doudna su kolegomis dar turi galimybių tapti CRISPR/Cas9 patento autoriais, jeigu jų patentas bus patvirtintas ir bus pripažinta, kad jų mokslinė grupė atradimą padarė anksčiau nei F.Zhango. Teisinis mūšis tarp šių mokslininkų grupių itin aktyviai verda ir šiuo metu. Tai viena, tai kita mokslininkų grupė (tiksliau, jiems atstovaujantys teisininkai) JAV patentų biurui pateikia po šūsnį dokumentų, taip įrodinėdami savo pozicijos teisingumą – naujausi dokumentai buvo pateikti vos kiek daugiau nei prieš mėnesį. Tuo tarpu V.Šikšnys su savo mokslininkų grupe iš šių varžybų buvo pašalintas kartu su patento atmetimu.

Pasaulio žiniasklaidoje kalbant apie CRISPR/Cas9 sistemą, dažniausiai minimos pavardės yra Doudna, Zhang ir Charpentier. Prof. V.Šikšnys minimas išskirtinai retai – ir dažniausiai tik tada, kai siekiama atskleisti konfliktą, susijusį su šiuo genetikų įrankio autoryste.

Žibalo į ugnį įpila ir universitetai, kuriems atstovauja skirtingos mokslininkų grupės: galingos amerikiečių aukštojo mokslo įstaigos (Masačusetso technologijų institutas 2016 metų pasaulio universitetų reitinge užima pirmą poziciją, Kalifornijos universitetas – 28, o Vilniaus universitetas – tarp 481 ir 490 vietų) turi ir galingus ryšių su visuomene aparatus, kuriems kur kas lengviau perduoti savo žinią ir trimituoti savo tiesą, nei mūsų šalies universitetui. Nė viena amerikiečių mokslininkų grupė laurais dėl šio įrankio sukūrimo dalytis nesiruošia ir savo pranešimuose konkurentų nė žodeliu nepamini.

Visai įmanoma, kad toks interesų susikirtimas ir skirtingų mokslo įstaigų karas taps priežastimi, dėl kurios iš tiesų nuostabus ir Nobelio premijos vertas atradimas 2016 metais bus ignoruojamas, mat viena premija gali būti dalinama ne daugiau nei trims asmenims, o tai reiškia, kad apdovanojus mokslininkus už CRISPR/Cas9 (ir nesvarbu, kokia jų kombinacija būtų pasirinkta) neišvengiamai kiltų nepasitenkinimas ir Nobelio komitetas veikiausiai susilauktų kaltinimų dėl šališkumo ar neprofesionalumo.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT