Pirmą kartą bičių nykimo reiškinys, pavadintas „kolonijų suirimo sutrikimu“ („colony collapse disorder“ – CCD) pastebėtas prieš aštuonerius metus. Dėl jo ištisi bitynai kasmet virsta vaiduoklių miestais. Statistika rodo, kad kasmet JAV bitininkai praranda apie 30 proc. savo bičių.
Mokslininkai įspėja, kad bičių nykimas gali turėti tragiškų pasekmių. „Mes žiūrime katastrofai į akis. Europoje reikalinga strategija laukinių bičių apsaugojimui arba rizikuojama dideliais finansiniais nuostoliais žemės ūkyje ir galimai maisto krize“, – BBC yra sakęs mokslininkas Simonas Pottsas.
Mokslininkai įspėja, kad bičių nykimas gali turėti tragiškų pasekmių
Kiekvienos žiemos pabaigoje dalis kolonijų tiesiog išnyksta. „Vienas iš būdingiausių CCD požymių – tušti aviliai, kuriuose po žiemos rastų negyvų bičių skaičius yra žymiai mažesnis nei būta gyvų bičių prieš prasidedant žiemai“, – skelbiama Harvardo mokslininkų ataskaitoje.
Bitės žūsta suparalyžuotos
Mokslininkai ilgai ieško atsakymų, kas pražudo bites, tačiau jiems vis trūksta įrodymų vienai ar kitai hipotezei paremti. Iki šiol buvo svarstoma, kas daro daugiausiai žalos jiems – parazitai, bloga mityba ar pesticidų poveikis. Gegužės mėnesį paskelbtose mokslininkų išvadose teigiama, kad tvirčiausias ryšys atrastas tarp bičių žūčių ir pesticidų, kurie naudojami javų laukuose.
Du chemikalai – imidaklopridas ir klotianidinas – užblokuoja vabzdžių centrinę nervų sistemą, ir jie suparalyžuoti miršta. Imidaklopridas yra populiariausias pasaulyje insekticidas. Abu chemikalai yra neonikotinoidai – į nikotiną panašūs pesticidai. Europos Sąjungoje jie buvo uždrausti, tačiau iki šiol plačiai naudojami JAV.
Harvardo mokslininkai Masačiusetso valstijoje pusę metų stebėjo 18 bičių kolonijų. Šešios iš jų nuo 2012 m. spalio mėnesio buvo maitinamos cukrumi su beveik didele imidakloprido koncentracija, šešios – su klotianidino, likusios šešios gavo švaraus cukraus.
Tos kolonijos, kuriose pasireiškė CCD požymiai, liko ne tik apytuštės, tačiau ir be motinėlių ir be jaunų bičių
Visos kolonijos rudenį išgyveno. Tačiau jau sausio pabaigoje šešiose iš dvylikos kolonijų, kurios gavo užteršto cukraus, pradėjo atsirasti CCD požymiai – tokie kaip masiniai bičių dingimai ir naujų bičių neišsivystymas. Iš švariu cukrumi mitusių kolonijų neišgyveno tik viena – dėl to, kad ji užsikrėtė parazitais.
Anot mokslininkų, tos kolonijos, kuriose pasireiškė CCD požymiai, liko ne tik apytuštės, tačiau ir be motinėlių ir be jaunų bičių. Mokslininkai teigia, kad taip nutiko dėl to, jog chemikalai pakenkia bičių gebėjimui auginti ir mokyti jaunus vabzdžius. Tuo tarpu penkios kolonijos iš kontrolinės grupės užaugino naujas stiprias bičių vadas.
Mokslininkų teigimu, tokie rezultatai sustiprina išvadas, kad jeigu bičių aplinkoje yra didelės neonikotinoidu koncentracijos, tikėtina, kad kolonijose pasireikš CCD.
Nežinia, kodėl išskrenda iš avilių
Visgi mokslininkai šiame tyrime nepajėgė tvirtai atsakyti į klausimą, kodėl apsinuodijusios neonikotinoidais bitės palieka savo avilius žiemą – šaltuoju metų laiku paprastai jos neišskrenda iš avilių.
Tyrimo autoriai spėja, kad tokį elgesį išprovokuoja nuodai – jie pakenkia neurologinėms funkcijoms, ypač atminčiai, sugebėjimui pažinti aplinką. Tačiau jie pabrėžė, kad dėl tokio bičių elgesio reikėtų atlikti papildomus tyrimus.
