Dabar populiaru
Publikuota: 2018 liepos 4d. 10:17

Mokslininkai teigia radę būdą, kaip objektą paversti nematomu bet kuriuo kampu

Nematomas žmogus
Kadras iš filmo / Nematomas žmogus

Monrealio nacionalinio mokslinių tyrimų (INRS) instituto tyrėjai žurnale „Optica“ publikavo tyrimą, aprašantį savo sukurtus nematomo apsiausto veikimo principus.

Jų įrenginys, pavadintas spektrinio nematomumo apsiaustu, yra pirmasis, kuriuo manipuliuojama objektą apšviečiančios šviesos spalva (bangų dažniu) ir taip jis tampa nematomu.

„Mūsų darbas yra proveržis nematomumo apsiaustų kūrimo srityje“, – pristatydamas naujieną sakė tyrimo autorius José Azaña.

Panagrinėkime tai, pradėdami nuo šviesos. Yra toks dalykas kaip elektromagnetinis spektras. Jame telpa įvairiausio dažnio elektromagnetinė spinduliuotė, tam tikra energijos forma. Gama spinduliai, rentgeno spinduliai, regimoji šviesa, radijo bangos… Visos jos turi savo vietą šiame spektre.

Rentgeno spindulių ar radijo transliacijų tiesiogiai nematome, nes mūsų akys prisitaikiusios fiksuoti tik siaurą elektromagnetinio spektro dalį, regimąją šviesą. Šią siaurutę spektro atkarpą mūsų akys ir smegenys yra suskirsčiusios į ruožus, kuriuos suvokiame kaip spalvas – viename regimosios šviesos spektro gale yra mažiausio dažnio, raudona šviesa, kitame – didžiausio dažnio, violetinė. Kai kurie šviesos šaltiniai skleidžia ne vieno dažnio šviesą. Tokie šaltiniai vadinami plačiajuosčiais, ir Saulės šviesa yra puikus tokios šviesos šaltinio pavyzdys.

Kai mes ką nors „matome“, iš tiesų regime šių skirtingų šviesos dažnių ir objekto sąveiką. Pavyzdžiui, kai Saulė apšviečia mėlyną automobilį, kito dažnio spinduliavimas sugeriamas, o mėlyną šviesą automobilis atspindi. Mūsų akys aptinka atspindėtą mėlyną šviesą ir mes matome mėlyną automobilį.

INRS tyrėjų prietaisas ir išnaudoja šią sąveiką. Savo darbe jie aprašo tik žalią šviesą atspindintį objektą.

Kad tokio objektų žmogaus akis nematytų, jie panaudojo specialų filtrą, laikinai perstumiantį žalią spalvą atitinkančius dažnius į mėlyną. Tada jau kitoje objekto pusėje kitu filtru tie dažniai perstumiami atgal į žalią.

O koks rezultatas? Žmogaus akis objekto nemato.

L.Romero Cortés, J.Azaña/Institut National de la Recherche Scientifique iliustr./Plačiajuostė banga apšviečia objektą, kuris šiame pavyzdyje atspindi žalią šviesą, todėl bangos stebėtojas objektą mato. Spektrinio nematomumo apsiaustas transformuoja blokuojamą šviesą (žalią) į kitą bangos spektrą. Banga nekliudomai pereina objektą, „nematydama jo spalvų“ ir apsiaustas apverčia pi
L.Romero Cortés, J.Azaña/Institut National de la Recherche Scientifique iliustr./Plačiajuostė banga apšviečia objektą, kuris šiame pavyzdyje atspindi žalią šviesą, todėl bangos stebėtojas objektą mato. Spektrinio nematomumo apsiaustas transformuoja blokuojamą šviesą (žalią) į kitą bangos spektrą. Banga nekliudomai pereina objektą, „nematydama jo spalvų“ ir apsiaustas apverčia pi

Kol kas INRS tyrėjų slepiamasis įrenginys veikia tik viena kryptimi — žiūrovo žvilgsnio kryptis turi sutapti su šviesos sklidimo per pirmąjį filtrą į objektą, kryptimi.

Tačiau, J.Azaña teigia, kad teoriškai šiuo metodu galima objektą padaryti nematomu iš bet kurios pusės.

O kol kas prietaisas gali padėti apsaugoti telekomunikacijas, kuriose duomenų perdavimui naudojami plačiajuosčiai kanalai. Telekomunikacijų kompanijos savo šviesolaidžiuose tam tikrus dažnius galėtų „paslėpti“, kad pašaliniai stebėtojai plačiajuoste šviesa negalėtų jų šnipinėti.

Tad, kol Nematomo žmogaus kostiumas nematomumą suteikia tik per fantastikos mėgėjų konferencijas, šis sudėtingas įrenginys nuo pašalinių akių galės slėpti mūsų duomenis.

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT