Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslininkai: vaikai intelektą paveldi ne iš tėčių

Švedų šeima
„Travel Planet“ nuotr. / Švedų šeima
Šaltinis: 15min
2
A A

Anot naują tyrimą atlikusių mokslininkų, genetinį protą lemiantį komponentą vaikai paveldi ne iš savo tėčių, o iš mamų. Tėčių genai lemiant vaikų intelektą apskritai yra beveik nereikšmingi, rašo independent.co.uk.

Intelektą lemiantys genai slypi X chromosomoje, todėl tikimybė, kad vaikas šiuos genus paveldės iš motinos, yra dukart didesnė, nei paveldėti iš tėvo (moterys turi dvi X chromosomas, o vyrai – vieną X ir vieną Y).

Tačiau tai, pasirodo, dar ne viskas: naują tyrimą atlikę mokslininkai dabar įsitikinę, kad už sudėtingas kognityvines funkcijas atsakingi genai, kurie paveldimi iš tėčių, yra automatiškai deaktyvuojami.

Manoma, kad genų kategorija, pavadinta kondicionuojamais genais, kai kuriais atvejais yra aktyvi tik kuomet šie genai paveldimi iš tėvo, o kai kuriais kitais atvejais – tik kai jie paveldimi iš motinos. Ir intelektą lemiantys genai, kaip manoma dabar, yra būtent tie, kurie aktyvūs tik tada, kai atkeliauja iš mamos.

Laboratoriniai tyrimai, kuriuose kaip modelis buvo naudojamos genetiškai modifikuotos pelės, padėjo nustatyti, kad pelės su papildoma motinos genų doze, buvo su mažesniais kūnais, bet didesnėmis galvomis. O pelės su papildoma tėvo genų doze atvirkščiai, užsiaugino didesnius kūnus, bet mažesnes galvas.

Mokslininkai šešiose skirtingose smegenų dalyse aptiko ląstelių, kuriose buvo tik iš tėvo arba tik iš motinos paveldėti genai. Šios smegenų sritys atsakingos už skirtingų kognityvinių funkcijų, nuo maitinimosi įpročių iki atminties, valdymą.

Ląstelės su tėvo genais daugiau kaupėsi limbinėje sistemoje, kuri atsakinga už tokias funkcijas, kaip seksas, maitinimasis ir agresija. Tačiau mokslininkai neaptiko jokių ląstelių su tėvo genais smegenų žievėje, kuri atsakinga už didžiąją dalį sudėtingesnių kognityvinių funkcijų – svarstymą, mąstymą, kalbą, planavimą.

Glazgo universiteto mokslininkai, žinodami, kad pelių modelis ne visuomet atitinka tai, kas vyksta žmonėse, ėmėsi tyrimų ir su žmonėmis. Ir nustatė, kad teorijos, ekstrapoliuotos iš tyrimų su pelėmis, iš tikrųjų gali būti taikomos ir žmonėms. Tyrimas buvo atliekamas kasmet nuo 1994 metų vykdant jaunų žmonių nuo 14 iki 22 metų apklausas. Iš viso buvo apklausta 12 686 žmonių. Įvertinus tokius veiksnius, kaip tyrimo dalyvių išsilavinimas, rasė, socialinė-ekonominė padėtis ir panašiai, buvo nustatyta, kad geriausias tiriamojo IQ prognozavimo veiksnys yra motinos IQ.

Tačiau tyrimo autoriai pabrėžia, kad genai yra ne vienintelis intelektą lemiantis veiksnys – apskaičiuota, kad paveldimasis komponentas sudaro tik 40-60 proc. viso intelekto, likusią dalį lemia aplinkos veiksniai.

Kita vertus, nustatytas ir itin svarbi motinų įtaka šiai ne genetinei intelekto daliai – kai kurie tyrimai rodo, kad stiprus ryšys tarp motinos ir vaiko yra stipriai susijęs su intelektu.

Vašingtono universiteto mokslininkai yra nustatę, kad saugus emocinis ryšys tarp motinos ir vaiko yra itin svarbus kai kurių smegenų dalių augimui. Septynerius metus stebėjus, kaip grupė motinų bendrauja su savo vaikais, mokslininkai nustatė, jog 13 metų vaikai, kurių motinos jiems teikdavo emocinę paramą ir tenkino intelektinius poreikius, užsiaugindavo iki 10 proc. didesnį hipokampą nei vaikai, kurių emocinis ryšys su motinomis buvo silpnas. Hipokampas – tai smegenų sritis, siejama su atmintimi, mokymus ir atsaku į stresą.

Manoma, kad stiprus ryšys su motinomis vaikui suteikia saugumo jausmą, kuris savo ruožtu suteikia daugiau galimybių tyrinėti pasaulį, pasitikėjimą spręsti iškilusius uždavinius. Be to, dėmesingos, pasišventusios motinos padeda vaikams spręsti kilusias problemas, tokiu būdu dar labiau padėdamos pasiekti savo potencialą.

Žinoma, nėra jokių kliūčių ir tėčiams taip pat svariai prisidėti prie vaikų auklėjimo. Ir mokslininkai pažymi, kad yra gausybė kitų nuo genų priklausančių savybių – tokių, kaip intuicija ar emocijos – kurias vaikai gali paveldėti ir iš tėčių. Ir šios savybės taip pat yra svarbios siekiant pilno intelektinio potencialo, tad tėčiams dėl šio mokslininkų atradimo nereikėtų nusivilti, nuleisti rankų ir nebekreipti dėmesių į savo vaikus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Vaikas
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT