– Papasakokite apie gegužės viduryje startuosiantį projektą „Kita stotelė: Art in Science“. Kokia šio projekto misija?
– Lietuvos mokslų akademijos finansuojamas projektas „Kita stotelė: Art in Science“, kurį įgyvendiname kartu su Britų taryba Lietuvoje, yra ankstesnio mūsų projekto – mokslinių vizualizacijų parodos „Art in Science„ dalis. Jo metu per trisdešimt mokslinių organizacijų bei pačių mokslininkų atsiuntė mums savo tyrimų metu išgautus vaizdus, kurie savo vizualine prasme galėtų pretenduoti į meninius kūrinius.
Negana to, kviesime jaunimą originaliai įsiamžinti šių vaizdų fone, siūlydami į temperatūrą reaguojančius puodelius. Projekto internetiniame puslapyje artinscience.lt bus galima išbandyti savo jėgas atskiriant menininkų bei mokslininkų darbus.Po šios parodos liko dar daug nuostabių, neeksponuotų vaizdų, kuriais norėjome pasidalinti, todėl parengėme projekto tęsinį pavadinimu „Kita stotelė: Art in Science“. Ryškiaspalvius, abstrakčių vaizdų plakatus nuo gegužės 13 dienos išvysime Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešojo transporto stotelėse bei šalia jų esančiuose reklamos stenduose.
Šio projekto misija – sudominti visuomenę mokslu bei parodyti jo glaudų ryšį su menu. Norime parodyti, kokių nuostabių dalykų galima išgauti laboratorijose, tuo pačiu supažindinant visuomenę su Lietuvoje esančiomis mokslinėmis institucijomis. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad mokslinis darbas yra ne ką mažiau kūrybiškesnis nei meninis.
– Projektas tarsi taikosi mokslą ir meną „iškviesti į dienos šviesą„ – gatves. Ar manote, kad tokia aplinka tinkama pristatyti mokslą?
– Pasirinktas stotelėse esančių reklaminių stendų formatas turi kelis privalumus: pirmiausia, čia stovėdami žmonės nelabai turi ką veikti, todėl gali ilgiau apžiūrinėti iškabas, tarsi parodų salė po atviru dangumi, o antra – dideli plakatų matmenys leidžia atskleisti tikrąjį mūsų turimų vaizdų grožį. Galiausiai pati stotelė kviečia žiūrovą sustoti ir susimąstyti, padiskutuoti, kur yra riba tarp mokslo ir meno.
Be to, projektas vyksta gegužės mėnesį, kai pakankamai šilta, tačiau karščiai dar neįkyrėję, todėl visi būna išėję į gatves. Su gražiausiais vaizdais, puošdami miestus, mes taip pat išeisime į gatves. Galime sakyti, kad esame tas kalnas, kuris pats ateina pas Mahometą.
– Į kokią auditoriją labiausiai kreipiasi šis projektas?
Nemažai šiuolaikinio taikomojo meno darbų yra glaudžiai susiję su naujausiomis technologijomis, sprendžiančiomis elektros energijos taupumo ar užterštumo klausimus.
– Projektas skirtas plačiajai visuomenei, tačiau pagrinde – jaunimui, vyresnių klasių moksleiviams, kurie mąsto apie tolesnius planus. Norime panaikinti mitą, kad gamtos, tikslieji, technologijų mokslai yra sausi ir nekūrybiški.
Taip pat naikiname mitus, jog baigus šių mokslų studijas, nėra galimybių įsidarbinti. Galimybių dirbti pagal specialybę tokiems studentams yra apsčiai. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Kitą vertus, kreipiamės ir į menininkus, kviesdami bendradarbiauti su mokslininkais kuriant įdomius projektus, propaguodami „mokslo meną“ (angl. scienceart), kaip atskirą šiuolaikinio meno rūšį.
– Šio projekto metu mokslininkai demonstruoja, kad mokslas irgi gali būti meniškas. O ar gali būti atvirkščiai?
– Žinoma. Ypač dabar, kai vis labiau domimasi tarpdiscipliniškumu, kai kurie meniniai darbai galėtų rimtai pretenduoti į mokslinius tyrimus, jei tik juos menininkas atliktų vienodomis, steriliomis sąlygomis ir po keletą kartų idant surinktų statistinius duomenis. Geras pavyzdys būtų dizaineris Julijonas Urbonas, nagrinėjantis jutimines gravitacines patirtis.
Nemažai šiuolaikinio taikomojo meno darbų yra glaudžiai susiję su naujausiomis technologijomis, sprendžiančiomis elektros energijos taupumo ar užterštumo klausimus. Menininkai kartu su mokslininkais kuria naujas medžiagas aprangai, interjerui, miesto erdvėms.
Tirpios suknelės, vyno ar grybų pagrindu išgaunama tekstilė, bučinio pagalba įsižiebianti šviesa, užuolaidos su saulės baterijomis. Visa tai skamba kaip fantastiniame filme, tačiau tokius dalykus daro menininkai su mokslininkų pagalba.
– Ar, Jūsų nuomone, šiais laikais, kai viskas pasiekiama mygtuko paspaudimu, vis dėlto reikia populiarinti mokslą?
– Mes siekiame ne tik populiarinti mokslą, o ir suteikti žinių apie Lietuvoje egzistuojančias tyrimų institucijas bei jų veiklas. Žmonės turi žinoti, kad Lietuvos mokslininkai taip pat turi ką parodyti, kuo pasigirti, jie turi nemažų pasiekimų ir gali rimtai konkuruoti su užsienio laboratorijomis. Taip paliečiame ir pilietiškumo, patriotiškumo klausimus, kurie, mano galva, taip pat yra svarbūs šiandien.
