Dabar populiaru
Publikuota: 2015 rugsėjo 16d. 11:28

NASA erdvėlaivis „Cassini“ patvirtino: Saturno palydove Encelade plyti vandenynas

Geizeriai Saturno palydove Encelade.
SSI/JPL/ESA/NASA nuotr. / Geizeriai Saturno palydove Encelade.

Už storos Saturno palydovo Encelado ledo dangos plyti vandenynas, rodo nauji duomenys iš „Cassini“ misijos. Apie vandens buvimą palydove įtarta jau anksčiau, o nauji misijos duomenys parodė, kad palydove yra ištisas vandenynas, rašo Sciencedaily.com.

Mokslininkai nustatė, kad palydovo ryškumas nežymiai keičiasi, kai šis skrieja aplink Saturną, o tai gali nutikti tik todėl, kad užšalęs tik išorinis ledo sluoksnis, o viduje plyti skystas vanduo.

Šis atradimas reiškia, kad smulkūs vandens garai, ledo dalelės ir paprastos organinės molekulės, kurias „Cassini“ pastebėjo kylant iš lūžių, esančių netoli palydovo pietinio poliaus, yra „maitinami“ šio didžiulio skysto vandens rezervuaro.

Gravitacijos matavimai, gauti per kelis artimus erdvėlaivio praskridimus, rodė, jog visame palydove yra vandenynas. Naujieji tyrimų duomenys, gauti remiantis „Cassini“ vaizdais, patvirtina, kad taip ir yra.

Tyrimas šią savaitę publikuotas žurnale „Icarus“.

Ankstesni „Cassinni“ duomenys leido daryti prielaidą, kad palydovo pietinio poliaus regione yra vandens telkinys arba jūra. Tačiau gravitacijos matavimai, gauti per kelis artimus erdvėlaivio praskridimus, rodė, jog visame palydove yra vandenynas. Naujieji tyrimų duomenys, gauti remiantis „Cassini“ vaizdais, patvirtina, kad taip ir yra.

„Tai buvo sunki problema, kuri reikalavo ilgus metus trukusių stebėjimų ir skaičiavimų, įtraukiant įvairių disciplinų kolekciją. Bet esame tikri, kad pagaliau viską supratome“, – sakė vienas „Cassini“ komandos narių Peteris Thomasas.

„Cassini“ misijos mokslininkai analizavo daugiau nei septynerių metų palydovo darytas nuotraukas. Erdvėlaivis misiją atlieka jau nuo 2004 metų.

Žiūrėdami į šimtus nuotraukų mokslininkai atsargiai sudarė svarbiausių Encelado geologinių bruožų – daugiausiai kraterių – žemėlapį, kad galėtų palydovo sukimąsi pamatuoti labai tiksliai. Mat šis ledinis palydovas nėra visiškai sferinis, o sukdamasis aplink Saturną jis juda tai lėčiau, tai greičiau – milžiniška planeta judina Enceladą pirmyn ir atgal šiam sukantis.

Tuomet mokslininkai pritaikė skirtingus galimų svyravimų modelius ir pagal tai nusprendė, kaip gali būti sudarytas Enceladas.

„Jeigu palydovo paviršius ir branduolys būtų tvirtai sujungti, branduolys būtų gerokai sunkesnis, todėl svyravimai būtų mažesni nei mes matėme“, – sakė „Cassini“ mokslininkas Matthew Tiscareno.

Mechanizmas, kuris galėjo sustabdyti Enceladą nuo užšalimo, vis dar išlieka paslaptis.

Jau spalio 28 d. „Cassini“ praskries pro Enceladą nuo jo nutolęs per 49 kilometrus, tuomet tikimasi gauti daugiau informacijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

00:37
02:32
01:00

RESTA 2019

Naviguok į ateitį

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT