Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 11d. 10:40

Nauja vakcina nuo vėžio agresyvią pelių melanomą išgydo 100 procentų

Laboratorinė pelė
„Scanpix“/AP nuotr. / Laboratorinė pelė

Mokslininkai išbandė naują eksperimentinį vakcinavimo derinį, kuris padidina imuninės sistemos gebėjimą kovoti su onkologinėmis ląstelėmis – anot jų, šios vakcinos ir kitų priešvėžinių terapijų derinys gali būti naudingas gydant agresyvius onkologinius susirgimus.

Recenzuojamame leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ publikuotoje tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad molekulės, pakrikštyto diprovocimu, pridėjimas į priešvėžinę vakciną gali padėti organizmui kovoti su augliais. Su melanoma sergančiomis pelėmis atlikti eksperimentai parodė, kad tokios patobulintos vakcinos gali padidinti pasveikimo tikimybę tais atvejais, kai vien gydymas vaistais nėra efektyvus.

„Šis kombinuota terapija pateikė pilną atsaką – išgijimo atsaką – gydant melanomą“, - sakė vienas iš tyrimo bendraautorių, Scrippso mokslinių tyrimų instituto (JAV) mokslininkas dr. Dale'as Bogeris, šį darbą atlikęs kartu su Nobelio premijos laureatu, Teksaso universiteto Pietvakarinio medicinos centro mokslininku Bruce'u Beutleriu.

Kombinuota vakcina ne tik padeda organizmui išnaikinti auglius, bet ir apsaugo nuo jų sugrįžimo. „Lygiai kaip priešinfekcinės vakcinos gali išmokyti organizmą kovoti su išoriniais patogenais, ši vakcina išmoko imuninę sistemą kovoti su augliais“, - aiškina prof. D.Bogeris.

Šių dviejų mokslininkų sukurtas ir įmonės „Tollbridge Therapeutics“ patentuotas diprovocimas yra „adjuvantinė“ (pagalbinė) molekulė, kuri, pridėta į vakciną, įjungia organizmo imuninį atsaką. Molekulė yra nesudėtingai sintezuojama laboratorijos aplinkoje ir lengvai pasiduoda modifikacijoms, tad net jeigu konkrečiai šis junginys vėlesniuose tyrimo etapuose pasirodys netinkamas žmonių gydymui, apskritai savo vietą medicinoje jis tikriausiai atras bent jau modifikacijų pavidalu.

Tačiau pradiniai tyrimų su gyvūnais duomenys rodo, kad diprovocimas yra tikrų tikriausias medicinos stebuklas.

Vakcina buvo bandoma su pelėmis, sirgusiomis itin agresyvia melanomos forma. Visos eksperimente naudotos pelės buvo gydomos priešvėžiniu vaistu anti-PD-L1. Bet pelės buvo suskaidytos į tris grupes: vienai grupei (8 pelėms) buvo taikomas nemodifikuotas vakcinavimas, kitas aštuonetukas buvo gydomas priešvėžinio skiepo ir diprovocimo deriniu, trečias aštuonetukas – skiepo ir alternatyvios adjuvantinės medžiagos alumo deriniu.

Po 54 dienų visos pelės, gydytos skiepo deriniu su diprovocimu, buvo gyvos ir sveikos. Tuo tarpu visos pelės, kurioms buvo suleistas priešvėžinis preparatas be adjuvantinių medžiagų buvo išgaišusios. Iš trečiosios grupės, kurioje kaip adjuvantas buvo panaudotas alumas, išgyveno dvi pelės.

„Labai nudžiugino tai, kad veiksmingas buvo vakcinos derinys su priešvėžinės imunoterapijos preparatais, tokiais, kaip anti-PD-L1“, - džiūgavo prof.D.Bogeris.

Vėlesniais eksperimentais nustatyta, kad diprovocimas vakcinos priešvėžines savybes sustiprina stimuliuodamas imuninę sistemą ir paskatindamas imuninę sistemą gaminti ląsteles, vadinamas į auglius infiltruojančiais leukocitais.

Vėliau, mokslininkams bandant vėl sukelti melanomą išgydytoms pelėms, jiems nieko nesigavo. „Vėžys nebeprigijo. Gyvūnai įgijo atsparumą jam“, - tvirtino mokslininkas.

Dar viena priežastis mokslininkams džiaugtis buvo tai, jog vakcinos su diprovocimu nebūtina švirkšti tiesiai į auglį – pelės buvo gydomos injekcijomis į raumenis, toli nuo auglių vietų. Visą gydymo kursą sudarė dvi injekcijos su septynių dienų pertrauka.

Mokslininkai jau planuoja atlikti tolesnius ikiklinikinius vakcinos dizaino tyrimus – išbandys jos efektyvumą sąveikaujant su kitais priešvėžinės terapijos būdais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT