Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujų mokslo centrų atidarymas Saulėtekio slėnyje – žingsnis Nobelio premijos link?

Artūras Žukauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Naujų Lietuvos mokslo centrų atidarymas, Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas.
Šaltinis: 15min
15
A A

Antradienį Vilniuje Saulėtekio slėnyje atidaryti Jungtinis gyvybės bei Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centrai bei paroda „CERN: Accelerating Science“. Šalies politikai ir mokslininkai viliasi, kad mokslų centrai sustiprins Lietuvos konkurencingumą ir mokslinį potencialą, o galbūt ir padės gauti pirmą Nobelio premiją.

„Atvykusi čia nustebau, kaip greit Lietuva vystosi ir kaip greitai mūsų mokslas juda į priekį, – antradienį centrų atidarymo renginyje Saulėtekyje sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. – Kai skaitai, kad biotechnologijų sektoriuje Lietuva vienam gyventojui pagamina dešimt kartų daugiau negu Europos vidurkis, tada supranti, kad Lietuva turi perspektyvą ir Lietuva bus inovacijų šalimi.“

Lietuva moksliniams tyrimams kasmet išleidžia po procentą Bendrojo vidaus produkto, o EBPO šalių vidurkis yra 2,5 procento.

Prezidentė kalbėjo, kad Lietuva tarptautinėje bendruomenėje jau tampa matoma, tačiau kol kas nesugeba panaudoti išradimų savo gyventojų gerovės kūrimui, todėl esą svarbu toliau investuoti į mokslą ir galvoti, kaip jį pritaikyti žmonėms.

„Šis stambiausias Lietuvos mokslo branduolys daugelį dešimtmečių lems šalies pažangą perspektyviausiose technologių kryptyse, čia telksis didžioji dalis iškiliausių Lietuvos mokslininkų, bus kuriamos naujos žinios, stiprės skatinanti pažinti ir suprasti aplinka mūsų ugdomiems talentams, – kalbėjo Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas. – Kai manęs klausia, ar čia atliekami darbai pelnys Nobelio premiją, aš atsakau, kad tokios premijos neatsiranda tuščioje vietoje. O šiandien ši vieta jau nebėra tuščia.“

Centrų atidarymo renginyje sakydamas sveikinimo kalbą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Gurija Anchelis atkreipė dėmesį į fundamentalių tyrimų reikšmę,  kurie leidžia ne tik pažinti Visatą, bet ir geresnę žmonių gyvenimo kokybė.

Anot jo, atidariusi mokslo centrus Lietuva yra teisingame kelyje, tačiau paragino nepamiršti investuoti į mokslinius tyrimus – Lietuva moksliniams tyrimams kasmet išleidžia po procentą Bendrojo vidaus produkto, o EBPO šalių vidurkis yra 2,5 procento.

Beveik visas centrų finansavimas buvo gautas iš ES paramos fondų: JGMC kainavo – 42 mln. eurų, NFTMC – 69 mln. eurų.

Keturių aukštų daugiau nei 27 tūkst. kvadratinių metrų ploto Fizinių ir technologijos mokslų centro komplekse įkurta didžiausia ir moderniausia Lietuvoje bei Baltijos šalyse fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė.

Čia veiks 46 mokslinės laboratorijos ir jų grupės, kurių moksline, technologine infrastruktūra galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir verslo atstovai. Vienu metu mokslinius tyrimus atlikti, plėtoti eksperimentus galės per 700 mokslininkų ir studentų.

Jungtinis gyvybės mokslų centras kuriamas VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų fakulteto biologinių katedrų pagrindu. Projekto įgyvendinimas sudarys galimybes į Lietuvą pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. 

Taip pat skaitykite: Ekskursija po naujus Saulėtekio mokslo centrus: į ką investuota daugiau kaip 100 mln. eurų?

NFTMC atidaryta didžioji CERN paroda „CERN: Accelerating Science“. Ją sudarys penkios skirtingos erdvės, kuriose atsiskleis didžiausios Visatos paslaptys. Lankytojai turės galimybę išsiaiškinti, kaip gaunama informacija apie tamsiąją materiją, kas yra Higso mechanizmas, susipažins su sunkiausiu kada nors sukurtu detektoriumi, didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo veikla. Paroda veiks iki liepos 15 d.

Komentarai: 15
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT