Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2016 spalio 4d. 12:36

Nobelio fizikos premija – už egzotinių medžiagų paslapčių atskleidimą

Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane'as ir J. Michaelas Kosterlitzas
Nobelio prizo nuotr. / Švedijoje skelbiami šių metų Nobelio fizikos premijos laureatai
Šių metų Nobelio premijos laureatais tapo Davidas Thoulessas, gavęs pusę prizo piniginės vertės bei kitą prizo pusę pasidalinsiantys Duncanas Haldane'as ir Michaelas Kosterlitzas. Premija jiems skirta už teorinius medžiagos topologinių fazių tyrimus ir atradimus, susijusius su šių fazių kaita.

Šiemetiniai Nobelio fizikos premijos laureatai, anot šį apdovanojimą teikiančio komiteto, atvėrė duris į naują ir nepažįstamą fizikos pasaulį, kuriame neįprastų fazių medžiagoms (supermagnetams, superskysčiams, plonoms magnetinėms plėvelėms) tirti galima naudoti pažangius matematinius metodus.

Šių mokslininkų teorinių darbų pagrindu kiti mokslininkai ieško ir naujų, dar nepažįstamų ir egzotiškų materijos fazių, o tokių fazių medžiagos galėtų būti pritaikytos medžiagų mokslo ir elektronikos srityse.

Trijų šiemetinės fizikos premijos laureatų teorinių topologinės matematikos srities atradimų teisingumas buvo įrodytas eksperimentiškai. Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje M. Kosterlitzas ir D. Thoulessas paneigė tuomet vyravusį manymą, kad superlaidumas nėra įmanomas plonuose sluoksniuose. Jie pademonstravo, kad superlaidumas įmanomas žemoje temperatūroje ir paaiškino fazių kaitos mechanizmą, dėl kurio aukštesnėje temperatūroje superlaidumas išnyksta.

Topologija, kurioje specializuojasi šių metų laureatai, yra matematikos sritis, nagrinėjanti medžiagos ir erdvės savybes, išliekančias nepakitusias veikiant deformuojančioms jėgoms, įskaitant tempimą.

Devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje D. Thoulessas ankstesnio eksperimento rezultatus galėjo paaiškinti kitu eksperimentu, kuriame buvo naudojami du labai ploni elektrai laidžios medžiagos sluoksniai, kurių laidumas buvo itin tiksliai matuojamas sveikaisiais skaičiais. Jis įrodė, kad šie sveikieji skaičiai savo prigimtimi yra topologiniai. Maždaug tuo pačiu metu D. Haldane'as išsiaiškino, kad topologinės sąvokos gali būti taikomos norint paaiškinti kai kuriose medžiagose aptinkamų mažučių magnetukų grandinių savybes.

Dabar žinome daug topologinių fazių – ne tik plonuose sluoksniuose ar grandinėlėse, bet ir paprastose trimatėse medžiagose. Pastarąjį dešimtmetį aktyviai vykdomi praktiniai šios srities tyrimai tikintis, kad naujoviškos topologinės medžiagos gali būti pritaikytos kuriant naujos kartos elektronikos ir superlaidininkų elementus ar netgi kvantinius kompiuterius.

D. Thoulessas atstovauja Vašingtono universitetui Sietle, Duncanas Haldane'as – Prinstono universitetui, o Michaelas Kosterlitzas – Brauno universitetui (visi JAV). Tiesa, nepaisant to, kad visi atradėjai dirbo JAV, britai juos vertina kaip „savus“ – visa mokslininkų trijulė gimė Didžiojoje Britanijoje.

Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija buvo skirta Japonijos mokslininkui Takaaki Kajita ir kanadiečiui Arthurui McDonaldui – jie išsiaiškino, kad neutrinai turi masę, o tai yra labai svarbi detalė siekiant perprasti kosmoso paslaptis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT