Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2014 liepos 24d. 17:32

Paslaptingas miškas Lenkijoje: kodėl medžiai jame – pjautuvo formos?

Miškas su G formos medžiais Lenkijoje
Youtube nuotr. / Miškas su G formos medžiais Lenkijoje
Kai kuriuos gamtos fenomenus paaiškinti būna išties sudėtinga. Jie tiesiog egzistuoja, o mes žvelgiame į juos ir stebimės. Viena tokių gamtos mįslių – pasakiškas Gryfino miškas netoli to paties pavadinimo miestelio Lenkijoje. Jame auga gausybė medžių, kurių kamienai – pjautuvo formos. Maža to, visi medžiai išlinkę į šiaurės pusę.

Gryfino apylinkėse auga apie 400 medžių pjautuvo pavidalo kamienais: šie maždaug 20-25 cm aukštyje nuo žemės smarkiai išlinkę (beveik 90 laipsnių kampu). Įdomu tai, kad medžiai išlinkę šiaurės kryptimi. Tačiau virš kilpos medis ir toliau stiebiasi vertikaliai aukštyn. Kitaip tariant, kamienai išsilankstę G raidės (arba J, C – jei žiūrėsite iš priešingos pusės) pavidalu. Nenuostabu, kad miškas pavadintas Kreivuoju. Maža to, kreivus medžius supančios pušys į dangų stiebiasi tiesios it stygos.

Paaiškinti šio keisto fenomeno priežasčių kol kas niekas taip ir nesugebėjo. Tiesa, egzistuoja keletas moksliniam paaiškinimui artimų hipotezių.

Kalbama, kad jų kamienai jaunystėje (7-10 m.) taip iškreivinti buvo specialiai – kad būtų išauginta kreivos medienos, kuri turėjo būti naudojama baldų gamyboje arba statant laivus. 

Viena jų tokia: pušų kamienai taip išlinko dėl šiose vietovėse vyraujančių stiprių vėjų arba dėl labai didelio kiekio sniego, kuris per kurią nors ilgą, sniegingą žiemą prispaudė jaunus, nesutvirtėjusius medelius prie žemės. Bet kodėl tada aplink augantys panašaus amžiaus medžiai – idealiai tiesūs?

Dvejonių kyla ir dėl vietos gyventojų pasakojimuose minimos istorijos, neva per Antrąjį pasaulinį karą jaunas pušis nulenkė tankai – čia vyko intensyvūs tankų mūšiai.

Yra ir dar viena versija. Kaip teigia Gryfino apylinkės ilgaamžiai, šios pušys sodintos trečiame XX a. dešimtmetyje. Kalbama, kad jų kamienai jaunystėje (7-10 m.) taip iškreivinti buvo specialiai – kad būtų išauginta kreivos medienos, kuri turėjo būti naudojama baldų gamyboje arba statant laivus. Vis dėlto nacistų įsiveržimas į Lenkiją neva sutrukdė įgyvendinti šį procesą iki galo. Medžių kreivinimas buvo nutrauktas ir niekieno nebekontroliuojami medžiai laisvai augo aukštyn.

Praeityje iš tiesų medžiai dirbtinai buvo kreivinami įvairiausiais būdais. Apie tai liudija daugelio Europos šalių archyvinė medžiaga. Tad pastaroji versija būtų labiausiai tikėtina. Vis dėlto Gryfino gyventojai su ja kategoriškai nesutinka – tokia mediena laivų pramonėje niekada nebuvo naudojama.

Paskutinė pušų kreivumą aiškinanti versija – kamienus taip iškraipė grybelis Melampsora pinitorqua, kuris deformuoja pušų jaunuolynų kamienus. Tiesa, šis grybas tokių ryškių deformacijų įprastai nesukelia.

Kad ir kokia šio gluminančio reiškinio tikroji priežastis, keistasis miškas Lenkijoje jau spėjo tapti turistų traukos objektu. Kreivajam miškui suteiktas gamtos paminklo statusas ir jis yra saugomas valstybės.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Technologijos.lt
Temos: 3 Miškas Medis Lenkija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:50
01:14
00:27

Esports namai

Maistas

15MAX
15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT