Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslininkai nustatė, kad paukščiai tarpusavyje kalbasi

Ylasnapis plepys
Youtube stopkadras / Ylasnapis plepys
Šaltinis: BNS
0
A A

Vienos rūšies Australijos paukščiai sugeba skleisti įvairius garsus ir juos derinti, siųsdami savo gentainiams suprantamą informaciją, nors toks gebėjimas ilgą laiką būdavo priskiriamas tik žmonėms, pirmadienį paskelbė tyrėjai.

Mokslo žurnale „PLOS Biology“ paskelbtoje studijoje tyrimų objektu buvo pasirinkti rudavainikiai ylasnapiai plepiai (Pomatostomas ruficeps), paplitę Australijos krūmynuose.

Du garsai, kuriuos mokslininkai pavadino „A“ ir „B“, buvo jungiami į signalą, reiškiantį skrydį („AB“), ir maitinimosi signalą („BAB“).

Tyrėjams jau seniai buvo žinoma, kad paukščiai sugeba išgauti įvairius garsus ir jų derinius savo giesmių trelėms, bet manyta, kad jomis neperduodama jokia reikšminga informacija, sakė šios studijos pagrindinė autorė Zabrina Engeser, dirbanti Ciuricho universitete.

„Giesmės garsų aranžuotės pokyčiai neatrodo keičiantys jos bendrąją prasmę“, – sakė ji.

Tačiau ylasnapiai plepiai negieda.

„Jų platų vokalinį repertuarą sudaro atskiri šūksniai, sudaryti iš smulkesnių, akustiškai išsiskiriančių individualių garsų“, – aiškino S.Engesser.

Tyrėjai išnagrinėjo paukščių skleidžiamus garsus ir nustatė, kad tam tikri jų deriniai vartojami tam tikromis aplinkybėmis.

Pavyzdžiui, du garsai, kuriuos mokslininkai pavadino „A“ ir „B“, buvo jungiami į signalą, reiškiantį skrydį („AB“), ir maitinimosi signalą („BAB“).

Kai tyrėjai paleisdavo įrašytus garsus, plepių reakcija būdavo skirtinga: pavyzdžiui, išgirdę maitinimosi signalą jie žvelgdavo į savo lizdus, o išgirdę skrydžio signalą dairydavosi atskrendančių paukščių, sakoma studijoje.

„Tai pirmasis kartas, kai buvo pademonstruota, kad gebėjimas kurti naujas reikšmes pertvarkant bereikšmius elementus, egzistuoja ne tarp žmonių“, – sakė kitas šio tyrimo autorius, Ciuricho universiteto mokslininkas daktaras Simonas Townsendas.

„Nors šie du ylasnapių plepių signalai pagal savo struktūrą labai panašūs, jie sukuria visiškai skirtingą elgsenos kontekstą, o besiklausantys paukščiai sugeba tai atskirti“, – pridūrė jis.

Tyrėjai pažymėjo, kad jų išvados „atskleidžia potencialų ankstyvąjį žingsnį sudėtingų kalbų sistemų, kurias naudojame mūsų dienomis, atsiradime“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Ornitologija
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT