Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 12d. 14:41

Pirmi amerikietiškų išmaniųjų raketų spiečių bandymai nepasisekė, bet rankos nenuleidžiamos

4 bendraujančias mažo diametro bombas (CSDB) parengtos paleisti
JAV Karinių oro pajėgų nuotr. / 4 bendraujančias mažo diametro bombas (CSDB) parengtos paleisti

Jau daugiau nei dešimtmetį išmanieji ginklai nebėra mokslinė fantastika. Paleistos raketos ar bombos pajėgios koreguoti savo skriejimo teritoriją. Taip vos vienas amunicijos vienetas gali padaryti tą patį darbą, kuriam seniau būtų reikėję tonos sprogmenų. Ar gali būti dar išmanesni ginklai?

Amerikiečių oro pajėgų tyrimų laboratorija, vykdanti „Golden Horde“ (auksinė orda) programą, mano galėsiantys pasiūlyti šį tą naujo. Standartinę išmaniąją ginkluotę patobulinus galimybe radijo signalais perduodi informaciją, ginkluotė galėtų tarpusavyje komunikuoti.

Kitaip tariant paleista ginkluotė veiktų kaip darnus būrys, gebėtų reaguoti į realią mūšio situaciją. Esami išmanieji ginklai tik vykdo prieš paleidimą užprogramuotą užduotį. Jie suteikė galimybę su mažiau padaryti daugiau, bet tiksliam smūgiui vis tiek reikia labai tikslios informacijos. Naujos kartos išmanioji ginkluotė turėtų gebėti pati pasirinkti svarbiausią taikinį.

2020 metų gruodžio 15 d. teorija buvo išbandyta praktiškai. Oro pajėgų F-16 naikintuvas paleido dvi bendraujančias mažo diametro bombas (CSDB). Jos nuo standartinių išmaniųjų mažo diametro bombų skyrėsi tik tuo, kad turėjo sumontuotas sistemas, suteikiančias galimybę bendrauti.

Vos paleistos bombos užmezgė ryšį, drauge aptiko GPS trikdymo šaltinį. Kaip buvo užprogramuota prieš misiją, trikdžių siuntimo šaltinis nebuvo prioritetinis taikinys, tad abi CSDB toliau ieškojo iki rado savo prioritetinius taikinius. Tačiau tuomet, panašu dėl programinės įrangos perkrovos duomenimis, abi CSDB nustojo teikti informaciją saviems valdikliams apie taikinių buvimo vietą. Suveikė automatika, kuri nukreipė jas į saugią vietą susinaikinimui.

„Atlikta „Golden Horde“ demonstracija panaudojant maži diametro bombas yra svarbus žingsnis kuriant viename tinkle bendradarbiaujančių ginklų sistemas. Pirmosios misijos įvykdymas nustato naujus tobulinimo ir perėjimo į karinį panaudojimą tikslus“, - sakė Chrisas Ristichas, oro pajėgų tyrimų laboratorijos transformacinių galimybių biuro direktorius.

Technologijos kūrėjai sako, kad nori sukurti ginklų bendravimą, panašų į komandinį sportą, pavyzdžiui amerikietiškame futbole. Puolėjas (quarterback) likusią komandą išdėsto pagal esamą situaciją. Jei kažkas žaidimo eigoje keičiasi, daromos pertvarkos aikštės žaidėjų išsidėstyme. Panašiu principu veikianti technologija išmaniuosius ginklus darytų pusiau autonominiais, nes kas kartą jų funkcijos ir išsidėstymas galėtų kisti.

VIDEO: Networked Weapons

Šiemet turėtų būti atlikti dar keli bandymai poligonuose. Įdomiausi turėtų būti susiję su netikrais miniatiūriniais oro taikiniais CMALD, patobulintais naująja programine įranga. Kur kas pigesni už standartinius karinius dronus taikiniai galėtų sudaryti idealius klaidinančios atakos būrius. Juos būtų sunku atskirti nuo kur kas vertingesnių taikinių. Versija su radarų trikdymo technologijomis netgi galėtų būti panaudojama norint su naikinamąja ginkluote priartėti prie labai vertingų taikinių - stiprios priešlėktuvinės ginkluotės.

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT