Naujausi kasinėjimai Britų Kolumbijos Triquet saloje patvirtino šių pasakojimų teisingumą.
Viktorijos universiteto (Kanada) archeologijos doktorantė Alisha Gavreau vadovavo mokslininkų grupei, kur šią salą kasinėjo 2016 metais. Jie aptiko keletą radinių, rodžiusių, kad tai yra kažkokio senovinio kaimo vieta – mokslininkai ploname horizontaliame grunto sluoksnyje, vadinamame paleozoliu, rado raižytų medinių įrankių ir medžio anglies pėdsakų.
Mokslininkai anglies trupinėlius nusiuntė į laboratoriją atlikti datavimą ir buvo nustatyta, kad medis sudegintas kažkada prieš 13 613-14 086 metus, tūkstantmečiais seniau, nei egiptiečiai pastatė savo piramides.
Tai yra vieni iš seniausių Šiaurės Amerikos archeologinių radinių, susijusių su žmogaus veikla. 1977 metais Vašingtono valstijos universiteto (JAV) archeologai iškasė ieties ir senovinio išnykusio dramblio – mastodono – šonkaulio fragmentų netoli Vašingtono esančiame Olimpiniame pusiasalyje. Po 2011 metais atliktų kompiuterinės tomografijos tyrimų šios fosilijos buvo pasendintos 800 metų ir dabar teigiama, kad jos yra apie 13 800 m. senumo.
Naujausias atradimas padės archeologams geriau suprasti, kokia buvo Šiaurės Amerikos civilizacijų – tokių, kaip heitsuko tautos – vystymosi pradžia. Viena iš populiaresnių teorijų byloja, kad pirmieji Amerikos gyventojai šį žemyną pėsčiomis pasiekė iš Azijos, kuomet dėl ledynmečio nebuvo tokio dalyko, kaip Beringo sąsiauris, o Azijos rytinę pakrantę su dabartine Aliaska jungė sausumos tiltas. Manoma, kad pirmieji Amerikos žmonės apsistojo dabartinėje vakarinėje ir centrinėje Kanadoje.
Kita teorija, kuriai palankios ir Viktorijos universiteto mokslininkų tyrimo išvados, byloja, kad pirmieji Amerikos žmonės buvo jūrų žinduolių medžiotojai, į šį žemyną atkeliavę laivais.
2016 m. A.Gavreau sakė, kad archeologiniais kasinėjimais galima patvirtinti daug iš lūpų į lūpas perduodamų pasakojimų.
„Tai yra labai svarbu, nes tokiu būdu patvirtinama didelė dalis istorijų, kurias mūsų žmonės pasakojo tūkstančius metų“, – sakė heitsukų tautos atstovas Williamas Housty.
