Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 26d. 07:00

Tai dėtis kaukę einant iš namų ar nereikia?

Karantinas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Karantinas

Paprastiems žmonėms, nedirbantiems nuolatinio kontakto su COVID-19 sergančiais asmenimis sąlygomis, apsauginių kostiumų ir didelio filtravimo efektyvumo respiratorių naudoti visai nebūtina, tačiau pandemijos metu einant į žmonių susibūrimo vietas užsidėti paprastą chirurginę kaukę ar bent jau apsivynioti veidą ir nosį švariu šaliku būtų nebloga mintis, leidiniui „Live Science“ teigė infekcinių ligų specialistas.

Mediko patarimai nelabai dera su JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centro (CDC) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) oficialiomis rekomendacijomis, teigiančiomis, kad žmonės, kurie patys neserga arba tiesiogiai nesirūpina asmenimis, kurie serga naujuoju koronavirusu, neturi nešioti veido kaukių. Taip pat jo patarimai nedera su kitų infekcinių ligų specialistų, kuriuos kalbino „Live Science“, nuomonėmis.

Visgi, įprasti visuomenės nariai neprivalo slėptis po kaukėmis visą laiką, sakė Kalifornijos universiteto Los Andžele Medicinos, mikrobiologijos, imunologijos ir molekulinės genetikos fakultetų profesorius Otto Yangas

Jeigu einate pasivaikščioti į lauką – ar į bet kokią aplinką, kur atstumas tarp jūsų ir kitų žmonių neturėtų tapti mažesniu nei 2 metrai – „tuomet, manau, kaukės neturėjimas yra visai priimtinas ir atitinka CDC rekomendacijas“, – sakė profesorius.

Bet, mediko manymu, „jeigu galite atsidurti minioje – galbūt lėktuve, o galbūt kitame visuomeniniame transporte – tuomet būtų visai protinga dėvėti kaukę“.

Diskusija apie tai, ar kaukes reikia dėvėti, ar ne, prasidėjo dar tada, kai koronaviruso plitimas buvo daugiau ar mažiau lokalizuotas Kinijoje, bet kai kurie žmonės pradėjo masiškai pirkti pigiąsias chirurgines kaukes – tiek masiškai, kad jų pradėjo trūkti sveikatos apsaugos specialistams. Tačiau ekspertai pradėjo viešai aiškinti, kad toks medicininių atsargų kaupimas yra žalingas – kaukės atsiduria sandėliuose žmonių, kurie jų nenaudoja, o ligoninėse jų trūksta. Įsikišti ir raminti žmones per tviterį turėjo net JAV generalinis chirurgas, parašęs „Žmonės, rimtai – LIAUKITĖS PIRKĘ KAUKES“.

Tuo tarpu O.Yangas tokiame aiškinime įžvelgia savotišką dvigubą standartą. „Jausmas toks, tarsi CDC kalbėtų dviem burnomis. Viena visuomenei sako „kaukių jums nereikia, pamirškite jas“. Kita sako „sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams reikalingi N95 respiratoriai“. Ar tai ne dvigubas standartas? Ar vieni žmonės yra vertingesni už kitus?“, – svarstė profesorius.

Aerozolio lašeliai

Dalis nesusigaudymo dėl N95 respiratorių ir chirurginių kaukių reikalingumo egzistuoja dėl to, kad apie COVID-19 iki šiol žinoma ganėtinai mažai. Iš pradžių net nebuvo žinoma, ar pagrindinis viruso plitimo būdas yra per stambius ore kybančius drėgmės lašelius (kaip kad gripo), ar per smulkią miglą (kaip tymų). Dėl šio nežinojimo nebuvo galima aiškiai atsakyti, ar apsaugai nuo viruso būtinos N95 kaukės, kurios sugeba užblokuoti net ir smulkiausias viruso daleles, ar pakanka ir paprastos chirurginės kaukės, kuri sustabdo tik stambesnius drėgmės lašelius.

Iš pradžių pasaulinės visuomenės sveikatos institucijos rekomendavo medicinos darbuotojams naudoti N95 kaukes – geriau apsisaugoti šiek tiek per daug, nei šiek tiek per mažai. Kovo 17 d. žurnale „New England Journal of Medicine“ publikuotas straipsnis, panašu, tik sustiprino viruso plitimo per orą baimę (ir motyvaciją pirkti kaukes), nes parodė, kad viruso dalelės ore gali kyboti iki trijų valandų.

Bet O.Yangas turi kitą nuomonę. Naujasis tyrimas rodė, kiek laiko viruso dalelės yra užkrečiamos aerozolyje laboratorinėje aplinkoje, o ne realiose sąlygose. Tyrimo autoriai „paėmė labai koncentruotą virusą – kur kas labiau koncentruotą, nei iškosėjamas žmogaus, panaudojo dirbtinį aerozolių kūrimo aparatą [nebulaizerį – red.], kuris tikriausiai prigamina kur kas daugiau aerozolio, nei galėtų žmogus. Todėl jų išvados galioja tik tai sistemai“.

To tyrimo autoriai lygino SARS-CoV-1 (pirmojo SARS viruso, kurio protrūkis įvyko 2003 metais) ir SARS-CoV-2 daleles bei nustatė, kad abi jos gali plisti oru per aerozolio lašelius. „Bet dabar jau žinome, kad pirmasis SARS tokiu keliu neplito visuomenėje, todėl toks modelis nėra labai tikėtinas“, – sakė O.Yangas.

Kitaip tariant, jei neskaitytume labai specifinių hospitalinių situacijų, kaip, pavyzdžiui, bronchoskopijos procedūra, kuomet ore gali pasklisti smulki viruso prisotinta migla, SARS-CoV-2 veikiausiai plinta su stambesniais lašeliais, panašiai, kaip gripas, sakė O.Yangas. Jo nuomonę patvirtina ir vasario 24 d. žurnale „Canadian Medical Association Journal“ aprašytas atvejis, kuomet sausį iš Kinijos į Kanadą skridęs COVID-19 sirgęs keleivis neužkrėtė kitų to paties lėktuvo keleivių, nors toje pačioje aplinkoje išbuvo net 15 valandų ir kelionės metu kosėjo. Pacientas dėvėjo veido kaukę, o tai, kad joks kitas lėktuvo keleivis nesusirgo, jo atvejis „patvirtina lašelinį, o ne oro plitimo kelią, kaip labiausiai tikėtiną COVID-19 plitimo būdą“, rašė atvejį aprašę medikai.

Tai reikia N95 (FFP2) respiratoriaus ar pakanka kaukės?

Dėl smarkaus N95 (Europoje – FFP2) kaukių trūkumo JAV medikams skirtos gairės buvo sušvelnintos: CDC dabar skelbia, kad slaugos specialistams „chirurginės kaukės yra priimtina alternatyva, kol respiratorių tiekimo grandinė negali patenkinti paklausos“, išskyrus situacijas, kai gali būti pagaminama kvėpavimo takų aerozolio, pavyzdžiui, dėl intubavimo procedūros ar taikant gydymą nebulaizeriu.

N95 respiratorių ne tik trūksta – juos ir užsidėti sunkiau. Medikams kasmet pravedami mokymai, kaip pritaikyti respiratorių savo veido formai. Mokymo metu atliekamas dirbtinio saldiklio sacharino testas – jo papurškiama į orą. „Jeigu kaukė užsidedama tinkamai, saldumas nejaučiamas. Bet dauguma medikų jį jaučia“, – sakė O.Yangas.

Jau vien dėl šios priežasties ne N95/FFP2 respiratoriai visuomenei nėra rekomenduojami – žmonės ne tik sukelia nereikalingą spaudimą tiekimo grandinei, bet ir paprasčiausiai nesugeba jų panaudoti taip, kad būtų tinkamai apsaugoti. Be to, N95/FFP2 respiratoriai yra gana tankūs, todėl apsunkina kvėpavimą. O situacijų, kur tokių respiratorių tikrai reikia, ne ligoninės aplinkoje tiesiog nepasitaiko – gatvėje ar parduotuvėje virusas nebūna iškosėjamas aerozolio pavidalu, o medicinos darbuotojams, kurie tokioje viruso miglos aplinkoje gali atsidurti, tokių kaukių trūksta.

„Todėl priežasties paprastiems piliečiams naudoti N95 kaukes nėra“, – sakė O.Yangas.

Kita vertus, sunkumus patiria ne tik N95, bet ir tų paprastųjų chirurginių kaukių tiekimo grandinė, todėl visuomenės sveikatos priežiūros institucijos jau rekomenduoja „improvizuoti“ – kai situacija to iš tiesų reikalauja, prisidengti burną ir nosį skarelėmis, šalikais, pasisiūtomis kaukėmis. Apie savadarbių kaukių efektyvumą mokslininkai nedaug ką gali pasakyti, tačiau 2013 m. buvo publikuotas vienas mokslinis tyrimas, parodęs, kad iš paprasčiausių medvilninių marškinėlių pasiūta kaukė yra kažkiek efektyvi, nors ir neprilygsta chirurginei kaukei.

„Chirurginė kaukė triskart efektyviau blokuoja mikroorganizmų pernašą nei savadarbė kaukė“, – nustatė to tyrimo autoriai, pažymėję, kad savadarbes kaukes reikėtų vertinti kaip kraštutinę priemonę, apsaugančią nuo infekcijos pernašos lašeliais.

Dabar žmonėms, kurie save bando saugoti šalikais ir savadarbėmis kaukėmis, O.Yangas rekomenduoja šias priemones skalbti po kiekvieno panaudojimo ir nusiimti jas iškart po to, kai jos sudrėksta. Be to, nuo fizinio kontakto su virusu gali apsaugoti ir veido skydas ar apsauginiai akiniai, sakė dr. O.Yangas ir jam antrinęs kolega, Kalifornijos universiteto Los Andžele pediatrinių infekcinių ligų profesorius Jamesas Cherry.

1987 m. J.Cherry su kolegomis atlikęs tyrimą nustatė, kad jo kolegos, darbe dėvėję chirurgines kaukes ar akinius, nuo vaikų rečiau užsikrėsdavo respiraciniu sincitiniu virusu nei medikai, kurie tokių apsaugos priemonių nenaudojo.

Bet J.Cherry, skirtingai nei O.Yangas, pritarė CDC ir PSO gairėms bei teigė, kad, neskaitant tam tikrų išimčių, visuomenei naudoti chirurgines kaukes būtinybės nėra. Tokiai pozicijai pritarė ir Jeilio medicinos universiteto užkrečiamųjų ligų specialistas dr. Jamie Meyeris.

„Dabartinės CDC gairės nurodo, kad visuomenei nereikia naudoti chirurginių kaukių. Geriausia apsauga yra socialinis atsiribojimas, rankų plovimas, veido nečiupinėjimas ir dažnai liečiamų paviršių dezinfekavimas“, – sakė J.Meyeris.

Komentarai: 18

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT