TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Tirpstanti Arktis: atšilimo pavojai ir nauda

Ištirpus ledams laivai galės perplaukti Arkties vandenyną.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Ištirpus ledams laivai galės perplaukti Arkties vandenyną.
Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
A A

Rekordiškai sumažėjęs Arkties ledynas mokslininkams kelia nerimą, o visuotinio atšilimo skeptikams žadina viltis jau artimiausiais metais atverti gamtinių išteklių lobynus.

Po šios vasaros Arkties ledynas sumažėjo iki rekordiškai mažo ploto – 3,41 mln. kv.km. Tai puse milijono kv.km mažiau nei 2007-aisiais. Ano meto prognozės, esą Šiaurės ašigalyje ledyno neliks po kelių dešimtmečių, dabar jau skamba nebe kaip utopija. Ledynų ekspertas, Kembridžo universiteto prof. Peteris Wadhamsas teigia, kad Arkties vandenyno ledai vasaros mėnesiais visiškai ištirps jau po ketverių metų.

Ką tai reikštų žmonijai, kaip tai pakeistų ekosistemą ir ar galima šiems pokyčiams pasiruošti? O gal dar nevėlu imtis priemonių?

Skaičiuoja su paklaida

Arkties vandenyną dengiančių ledynų plotas keičiasi priklausomai nuo metų laiko. Žiemą jis siekia keliolika milijonų kv. km, vasaros pabaigoje – sumažėja iki 4–6 mln. kv.km (ar, kaip įvyko šiemet, ir dar labiau).

Tai nereiškia, kad būtent tokį plotą dengia storas ledo sluoksnis: šie skaičiavimai yra apytiksliai. Matuojant ledyno plotą naudojami palydovų duomenys, o stebima teritorija išskaidoma į 25 kv.km „pikselius“ (taškus). Jei bent 15 proc. šio „pikselio“ sudaro ledas, visas jis priskiriamas ledynui. Taigi teritorija nėra vientisa – joje gali būti įtrūkimų, įskaitomi ir atitrūkę ledo luitai.

NASA nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kaip Arktyje sumažėjo ledo – geltona spalva žymimos ribos rodo per pastaruosius 30 metų vidutinę teritoriją, kurią gaubė ledas.
NASA nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kaip Arktyje sumažėjo ledo – geltona spalva žymimos ribos rodo per pastaruosius 30 metų vidutinę teritoriją, kurią gaubė ledas.

Įšalą keičia vienmetis ledas

Įtakos Arkties ledyno mažėjimui turi ne tik visuotinis atšilimas, bet ir kiti veiksniai – vėjas, vandens srovės, saulės spinduliai (ledas juos atspindi, o mažėjant ledynui vis daugiau spindulių sugeria vanduo, taigi jis šyla ir ledynas dar sparčiau tirpsta).

„Tai yra sezoninis reiškinys. Ypač vasaros pabaigoje dėl vėjo krypties pokyčių, priklausomai nuo cirkuliacijos, ledas gali sutrūkinėti, o kai tai nutinka jis lengviau tirpsta“, – aiškina klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. Egidijus Rimkus.

Mokslininkams susirūpinimą kelia tai, kad mažėja bendra ledo masė, plonėja daugiamečio ledo sluoksnis, o žiemomis susiformuojantis vienmetis ledas yra daug plonesnis, ne toks patvarus.

Pavojai: vanduo...

Kas būtų, jei kurią nors vasarą Arkties ledynai visiškai ištirptų?

Dažniausiai akcentuojamas bendras vandens lygio pakilimas vandenynuose. Anot E.Rimkaus, Arkties vandenyne esančio ledo tirpimas tam neturi jokios įtakos. Tačiau jei ištirps žemyninėje dalyje esantis ledas ir sniegas, vandens lygis iš tiesų gali pakilti.

„Jei mažėtų ledo skydo sluoksnis, vien Grenlandijos ištirpimo užtektų pakankamai dideliam vandenyno lygio pakilimui. Antras veiksnys – terminis plėtimasis. Vanduo, kaip ir bet koks skystis, turi savybę plėstis. Jei paviršinis vanduo įšyla 1 laipsniu, jis šiek tiek ir prasiplečia“, – pastebi E.Rimkus.

Visgi Žemė turi savotišką apsaugą – Antarktidą. Čia yra kur kas šalčiau nei Arktyje, taigi kelių laipsnių pokyčiai jos ledo staiga neištirpdys. „Atvirkščiai – padidėjus oro temperatūrai Antarktidoje pagausės kritulių, nes esant aukštesnei temperatūrai ore gali būti didesnis drėgmės kiekis. Taigi sniego bus daugiau ir ledo danga čia gali dar sustorėti“, – sakė E.Rimkus.

...metanas...

Kitas dažnai eskaluojamas padarinys – Arktyje susikaupusių metano dujų išlaisvinimas. Tai dar paspartintų šiltnamio efektą.

Žmogus yra labai adaptyvus ir visada randa išeitį. Bet kol žmonija stipriai nepajaus, kad tai yra didelė problema, apie tai ir bus tik šnekama politiniame lygmenyje. Ir aš labai tikiuosi, kad kai suvoksime, kad tai yra rimtą grėsmę kelianti problema, dar nebus per vėlu, – sakė E.Rimkus.

Klimatologas E.Rimkus patikslina, kad metano dujos susikaupusios ne ledynuose, o arktinėse sausumos teritorijose.

„Didelės metano atsargos dėl organinių procesų yra susikaupusios šiaurinėje Sibiro dalyje, pačiame grunte. Tai yra amžino įšalo teritorija. Kol jis įšalęs, metanas negali išsilaisvinti. Jei pradės atitirpinėti, metanas išsiskirs į aplinką, atsiras didesnė metano koncentracija atmosferoje ir tai paspartins šiltnamio efektą“, – sako E.Rimkus.

...ir klimato kaita

Pokyčiai Arktyje gali turėti įtakos ir kitokiems gamtos reiškiniams, pavyzdžiui, padidėjusiems temperatūrų ekstremumams, klimato kaitai visame pasaulyje.

„Tai susiję su atmosferos cirkuliacija ir ciklonais. Viskas pasaulyje tarpusavyje susiję. Keičiantis atmosferos cirkuliacijai arktinėse platumose, mūsų regione gali išaugti žiemų ekstremumai – tai nebus kažkoks staigus atšalimas, tiesiog žiemos šalčiai gali būti didesni“, – pastebi pašnekovas.

Nors Lietuva nėra toje teritorijoje, kuriai kyla didžiausias pavojus dėl klimato pokyčių, jie gali turėti netiesioginės įtakos mūsų gyvenimui. Jei dėl klimato kaitos padidės degalų ar maisto paklausa (arba sumažės pasiūla, tarkime, dėl užlietų arba nederlingomis tapusių teritorijų), produktų kainos keisis ir Lietuvoje.

Antra vertus, tiek žmonės, tiek ekosistemos yra prisitaikiusios prie tam tikrų sąlygų, adaptavęsi prie klimato. Keičiantis temperatūrai, jos svyravimams, kintant slėgiui ir kitiems parametrams, prie viso to turės prisitaikyti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, augalai.

Politiniai sprendimai

Siekiant bent jau atitolinti galimą katastrofą 1997 metais priimtas Kioto protokolas, kuriame numatoma per penkerius metus (2008–2012 m.) sumažinti išsivysčiusių šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 5,2 proc., lyginant su 1990 m. kiekiu. Jis įsigaliojo 2005 metais, kai protokolą ratifikavo Rusija (jos anglies dvideginio išmetimai sudaro 17,4 proc. pasaulinio lygio).

Tačiau šio protokolo nepasirašė JAV, o ir kitos šalys atmestinai žiūrėjo į duotus įsipareigojimus. Jau keletą metų ruošiamas naujas susitarimas, bet net jei jis bus paruoštas, abejojama, ar naujų įsipareigojimų norės prisiimti didžiausią pramoninį potencialą turinčios šalys, tokios kaip Kinija, Indija, ar tos pačios JAV.

Futuristinės idėjos

Visuotinį atšilimą galima sulėtinti ne tik mažinant šiltnamio efektą sukeliančių teršalų išmetimus. Pavyzdžiui, profesorius P.Wadhamsas siūlo atspindėti saulės spindulius atgal į kosmosą, debesis padarius baltesnius, o vandenynus prisotinti mineralų, kad jie sugertų anglies dvideginį.

„Yra nemažai futuristinių projektų, egzistuoja ir technologijos, bet problema ta, kad anglies dvideginio sugėrimas kainuoja brangiau nei jo neišmetimas“, – pastebi E.Rimkus.

Kita vertus, prisitaikyti sugeba ne tik žmonija, bet ir gamta. Taigi gali būti, kad egzistuoja kokie nors apsauginiai mechanizmai, kurių mes dar nežinome. Tačiau kaip klimato sistema sureaguos į žmogaus veiksmus nėra aišku.

Belieka tikėtis, kad gamta palaikys mus žaizda, kurią reikia gydyti, o ne augliu, kurį derėtų operuoti...

Ledynų tirpsmo nauda

Nepaisant neigiamų klimato kaitos pokyčių, Arkties ledynų tirpimas žmonijai gali atnešti naudos. Pavyzdžiui, išnykus ledams padidėtų Arkties transporto galimybės bei atsirastų galimybės išgauti naftos ir dujų išteklius. Manoma, kad čia glūdi trečdalis pasaulinių energijos išteklių atsargų.

„Kadangi ledas yra storas ir dreifuojantis, jam ištirpus būtų galima galvoti apie bent jau sezoninį turtų iš Arkties išgavimą. Taigi nenuostabu, kad skeptiškai teorijas apie klimato atšilimą vertinančios valstybės, kad ir Rusija, siekia atsibrėžti savo teritoriją Arktyje“, – teigė E.Rimkus.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT