Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 11d. 21:11

Tyrimo rezultatai: rekordinis atšilimas Arkties regione veda prie „didelių permainų“

Arkties tirpstančio ledo peizažai
„Scanpix“/AP nuotr. / Arkties tirpstančio ledo peizažai

Klimato atšilimas rekordiniu greičiu šildo Arkties regioną ir lemia didelius aplinkos pokyčius visoje planetoje, sakoma JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) paskelbtoje studijoje.

Itin jautrus Arkties regionas jau penkerius metus iš eilės patiria šilumos rekordų poveikį, rašoma 2018 metų Arkties ataskaitoje (Arctic Report Card) – tarptautinėje recenzuojamoje studijoje apie pažeidžiamą Arkties regioną, šylantį dvigubai sparčiau nei likusi pasaulio dalis.

Šylantis klimatas šiaurinėje planetos dalyje keičia įprastas, nustovėjusias oro sąlygas. Šią tendenciją rodo smarkios audros rytinėje JAV dalyje ir neįprastomis šalčio bangos Europoje kovo mėnesį, sakoma ataskaitoje.

„Tebesitęsiantis Arkties atmosferos ir vandenyno šilimas lemia dideles nuspėjamas ir nenuspėjamas permainas aplinkos sistemoje“, – perspėjama joje.

„Naujos ir greitai kylančios grėsmės įgauna formą ir išryškina nežinomybę dėl būsimos aplinkos permainų įvairovės“, – rašoma ataskaitoje.

Temperatūros rekordai

Nuo 2014 iki 2018 metų oro temperatūra Arktyje „viršijo visus ankstesnius rekordus nuo 1900 metų“, kai buvo pradėti oro temperatūros žymėjimai.

Tokių klimato atšilimo tendencijų nebuvo per visą stebėjimų laikotarpį, sakoma ataskaitoje, kurią parengė 81 mokslininkas iš 12 pasaulio šalių.

Per visą naujausio tyrimo laikotarpį – nuo 2017 metų spalio iki 2018 metų rugsėjo – vidutinė metinė temperatūra Arktyje buvo 1,7 laipsnio Celsijaus aukštesnė už vidutinę temperatūrą 1981–2010 metais.

„Šie 2018 metai buvo antri šilčiausi per visą Arkties stebėjimų istoriją nuo 1900 metų (po 2016-ųjų)", – sakoma joje.

Arktį dengiančio ledo sluoksnis buvo antras pagal plonumą, o Beringo jūros ledas žiemą buvo ploniausias kada nors užregistruotas.

„Vienas įspūdingiausių Arkties jūros ledo požymių 2018-aisiais buvo jo stygius Beringo jūroje, kur jis buvo ploniausias per visą 2017–2018 metų užšalimo sezoną“, – sakoma ataskaitoje.

Atmosferos sraujymės

Arkties regionas tebešyla dvigubai sparčiau negu likusi planetos dalis. Šio reiškinio poveikis jaučiamas net ir vidutinėse mūsų planetos platumose.

Taip yra todėl, kad dėl šiltesnės oro temperatūros virš Arkties sumažėja temperatūrų skirtumas šiaurėje ir pietuose, o tai sukelia ypatingai greitai judančio oro srautų silpnėjimą reaktyvinių lėktuvų skraidymo aukštyje, nurodo NOAA.

Dėl klimato šiltėjimo atmosferos sraujymės silpsta ir tai „leidžia šiltam orui įsiskverbti toliau į šiaurę, o šaltam orui – labiau į pietus, nei tuomet, kai atmosferos sraujymės yra stiprios ir gana tiesios“.

Mokslininkai pastebėjo požymių, kad toks besikeičiantis sraujymės stiprumas gali sukelti ekstremalias audras.

„Dėl virš Arkties šiltėjančios atmosferos sraujymės lėtėja ir silpsta. Tai sutampa su neįprastais oro reiškiniais Arktyje ir vidutinėse platumose“, – sakoma ataskaitoje.

Šie pokyčiai lemia neįprastus oro sąlygų pokyčius, tokius kaip 2017 metų rudenį Šiaurės Ašigalį pasiekusi šilto oro banga, stiprios žiemos audros Jungtinėse Valstijose 2018 metais ir šalčio protrūkis Europoje 2018 metų kovą.

Šiauriniai elniai, gyvybė jūroje

Šylanti oro temperatūra Arkties regione kelia sumaištį Arkties ekologinėje sistemoje. Dėl pokyčių nyksta šiaurės elnių populiacija, šiluma skatina dumblių augimą, kurių plitimas į šiaurę daro neigiamą poveikį jūros gyvūnams, sakoma jau 13 kartą skelbiamoje ataskaitoje.

„Arkties moliuskų, ruonių, vėplių, banginių ir kitų jūrų gyvūnų audiniuose randama padidėjusi dumblių išskiriamų toksinų koncentracija“, – nurodoma joje.

Nors dėl tirpstančio ledo plečiasi gyvūnų ganyklų plotai, Arkties tundroje šiaurinių elnių skaičius bandose per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjo beveik 50 proc. Šio reiškinio priežastys nėra gerai žinomos.

Dar viena grėsmė yra mikroplastikas – mažos plastiko dalelės, besikaupiančios vandenyje.

„Neseniai atliktas pasaulinis mikroplastiko susikaupimo jūrų vandenyse tyrimas parodė, kad atokiame Arkties vandenyne jo lygis yra didesnis nei kituose pasaulio vandens baseinuose“, – sakoma studijoje.

Dėl itin didelių mikroplastiko kiekių, pasiekiančių Grenlandijos ir Barenco jūras, galima kaltinti vandenynų srovių judėjimą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT