Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugsėjo 10d. 19:09

Visuomenė kvailėja, o mokslininkai rado, ką dėl to apkaltinti

Intelektas
Vida Press nuotr. / Intelektas

Mokslininkų stebimas intelekto rodiklis – IQ – nuo maždaug 1975 metų po truputį mažėja. Kai kurie ekspertai šį evoliucinį efektą sieja su protingesnių moterų nenoru susilaukti vaikų. Tačiau nauji tyrimų duomenys pateikė kitą hipotezę – visos populiacijos intelekto vidurkis krenta dėl to, kad žmonės gyvena ilgiau, o tam tikri intelekto tipai su amžiumi sumenksta, rašo newscientist.com.

Maždaug šimtmetį turtingųjų valstybių IQ vidurkis augo stabiliai ir prognozuojamai – maždaug po tris IQ taškus per dešimtmetį. Manoma, kad taip nutiko dėl socialinių sąlygų – visuomenės sveikatos, mitybos, išsilavinimo – gerėjimo. Nuo to laiko, kai ši tendencija, pavadinta Flynno efektu, buvo pastebėta penktame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, ji buvo užfiksuota įvairiausiose valstybėse, nuo Nyderlandų iki Japonijos.

Tačiau apie 2004 metus mokslininkai aptiko ženklų, leidžiančių įtarti, kad Flynno efektas apsivertė aukštyn kojomis – IQ vidurkis pradėjo mažėti. „IQ mažėjimo greitis yra maždaug nuo 7 iki 10 taškų per šimtmetį“, – sakė Briuselio laisvojo universiteto (Belgija) mokslininkas Michaelas Woodley.

Darbinė atmintis

Flynno efekto egzistavimą patvirtina daugybė įrodymų, tačiau jo apsivertimas – vis dar diskutuotinas klausimas. Dar labiau diskutuotinos yra kai kurios tą apsivertimą aiškinančios teorijos.

M.Woodley ir kai kurie kiti ekspertai permainas aiškino taikydami vaisingumo hipotezę. Ji teigia, kad labiausiai išsilavinusios Vakarų valstybių moterys susilaukia mažiau vaikų, nei likusi populiacijos dalis, dėl ko iš kartos į kartą mažėja intelekto įvertinimo vidurkis.

Tačiau turint tiek mažai duomenų labai sunku pasakyti, ar tokios teorijos yra patikimos. „Didelė dalis duomenų rinkimo atliekama bandant sujungti fragmentinius praeities duomenų rinkinius. Mes nedaug ką težinome apie istorines IQ tendencijas“, – sakė Edinburgo universiteto (JK) mokslininkas Stuartas Ritchie.

Atsakymo paieškas iš dalies apsunkina tai, kad bėgant metams keitėsi IQ testai. Karališkojo koledžo Londone (JK) mokslininkas Robinas Morrisas su kolegomis aptiko naują galimybę įveikti šią kliūtį – istorinius IQ testus jie suskaido į skirtingas sudėtines kategorijas, kurias palyginti paprasčiau.

R.Morrisas su kolegomis įvertino daugiau nei 1750 skirtingų IQ testų tipų, naudotų nuo 1972 metų, ir juose ieškojo dviejų skyrių: to, kuriame buvo matuojama trumpalaikė atmintis, ir to, kuris vertina asmens darbinę atmintį.

Darbinė atmintis – tai gebėjimas išlaikyti informaciją apdorojimui, apsvarstymui ir sprendimų priėmimui. Skirtingai, nei trumpalaikė atmintis, tai yra smegenų „erdvė“, kurioje galime manipuliuoti informacija, o ne tik ją saugoti ir atkartoti.

Lygindami, kaip žmonėms sekėsi atliekant šias IQ testų dalis skirtingais laikais, mokslininkai įžvelgė akivaizdžią tendenciją. Jeigu trumpalaikė atmintis augo taip, kaip byloja Flynno efektas, tai darbinė atmintis silpo, kas rodo, kad būtent ši atminties dalis gali būti kalta dėl to, kad mažėja bendras IQ vidurkis.

Amžiaus poveikis?

R.Morrisas nenorėjo daryti išvadų, dėl ko taip yra, tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad prisiminti ką nors trumpuoju laikotarpiu yra paprasčiau, nei laikyti darbinėje atmintyje, reikalaujančioje didesnio smegenų pajėgumo ir išteklių.

Tačiau jis su kolegomis, vertindami istorinius IQ testus, aptiko dar vieną tendenciją: vis daugiau žmonių, atliekančių į statistiką patenkančius IQ testus, buvo sulaukę 60 metų ar daugiau. Yra žinoma, kad darbinė atmintis slopsta bėgant metams, o trumpalaikė atmintis paprastai išlieka be pakitimų. Savo tyrime R.Morrisas užsimena, kad toji daugiau nei 60 metų populiacijos dalis gali būti atsakinga už mažėjančius vidutinius darbinės atminties vertinimus daugiau ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse.

„Mintis, kad dėl intelekto mažėjimo gali būti atsakingas visuomenės senėjimas, yra įdomi ir tinkama alternatyva dažnai išsakomai, tačiau empirinio patvirtinimo bemaž neturinčiai selektyvaus vaisingumo tendencijai. Tai yra nauja hipotezė, kuri atrodo tikėtina ir prasminga“, – sakė Vienos universiteto (Austrija) mokslininkas Jakobas Petschnigas.

Tačiau ir jis, ir S.Ritchie teigia, kad norėtų pamatyti stipresnių būtent šiai idėjai patikrinti skirtų duomenų, kuriais būtų tikrinami intelekto elementai, dabartinėmis mokslo žiniomis aiškiai mažėjantys su amžiumi – pavyzdžiui, informacijos apdorojimo greitis, reakcijos greitis. Iki tol, įspėja S.Ritchie, IQ mažėjimo tendenciją apskritai reikėtų vertinti šiek tiek skeptiškai.

„Tai yra spekuliatyvus klausimas, apie kurį parašyti vos keli mokslo darbai. Visi, iš to darantys išvadas, yra nepagrįstai drąsūs“, – sakė Edinburgo universiteto mokslininkas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT