Dieną ji arba savanoriaudama triūsia Istbėjuje (rytinė San Francisko paplūdimio dalis, angl. – East Bay), arba prižiūri savo anūkėlius. Tačiau balandžio mėnesį lyg perkūnas iš giedro dangaus senyvą moterį ir šimtus kitų niekuo dėtų žmonių trenkė vienos iš Čikagos teisininkų kontorų pateiktas grasinimas civiliniu ieškiniu, pagal kurį kaltinamieji, įskaitant ir šio rašinio heroję močiutę, už neva padarytus nusikaltimus turėtų pakloti šimtus tūkstančių JAV dolerių.
Toks kabinėjimasis prie niekuo dėtų žmonių iš tiesų yra plėšikavimas vidury baltos dienos – šiai pažiūrai yra linkę pritarti ir kai kurie profesionalūs ekspertai. Vienas iš „Electronic Frontier Foundation“ vyriausiųjų teisininkų Mattas Zimmermanas įsitikinęs, kad masinis tokio pobūdžio bylų skaičius liudija, jog iš tariamų aukų bandoma išsireikalauti didžiulių pinigų sumų, net jei kaltinamieji nėra nusižengę įstatymams.
„Tuos žmones tokie kaltinimai stato į labai nepatogią padėtį, kurią dar nemalonesnę daro su pornografija siejami įtarinėjimai“, – pareiškė M.Zimmermanas.
Jei įsilaužinėjama į „Sony“, į Pentagoną – Dieve brangus, ką reiškia įsilaužti ir pasinaudoti interneto prieiga iš kažkokios močiutės namų? – kalbėjo 70-metė.Teisininkų kontora „Steele Hansmeier PLLC“ San Francisko teismui įmonės „Hard Drive Productions“ vardu pateikė ieškinį prieš minėtą pilietę. Toks ieškinys – vienas iš 10 tūkst. analogiškų ieškinių, adresuotų kaltinamiesiems, iš kurių nuostolius išieškoti prašo tik suaugusiesiems skirta produkcija besiverčiančios kompanijos.
Minėtos teisininkų kontoros vienas iš partnerių Johnas Steele‘as yra įsitikinęs, jog jo įmonė tiesiog atlieka savo darbą kovoje prieš „plačiai išsikerojusį autorinių teisių pažeidinėjimą“, dėl kurio jo klientai patiria didelių nuostolių.
Kaltinimų sulaukusi senolė dienraščiui papasakojo, jog teisininkų kontora jai atsiuntė laišką. Jame buvo rašoma, jog autorinių teisų turėtojai iš jos gali pareikalauti iki 150 tūkst. JAV dolerių už kiekvieną nelegaliai atsisiųstą bylą. Be to, laiške grasinama, kad jos vardas ir pavardė gali iškilti viešumon – ir ne šiaip sau, o pornografiniame kontekste. Kad būtų išvengta tokių nesusipratimų, kaltinamoji raginama „nukentėjusiai pusei“ tyliai ramiai iš savo kreditinės kortelės pervesti 3,4 tūkst. JAV dolerių. Pasiūlymo terminui einant į pabaigą, močiutė iš teisininkų kontoros sulaukė dar ir skambučio.
Garbingo amžiaus moteris dienraščiui „San Francisco Gates“ sakėsi nežinanti, ar naudojantis jos prieiga prie bevielio interneto paslaugos reikia slaptažodžio, tačiau pripažino, jog kaimynystėje gyveno būrelis jaunų vyrukų. Teisininkų laiške rašoma, kad galimybė, esą kažkas kitas galėjo pasinaudoti nesaugiu bevieliu interneto ryšiu, nėra svarus argumentas. Be to, laiške pareiškiama, kad panašiais pasiteisinimais prisidenginėjo ir nepilnamečių pornografijos parsisiuntėjai, tačiau jų argumentai teisme buvo atmesti.
Teisininkas M.Zimmermanas tvirtina, kad tokie veiksmai – tyčinė apgaulė.
„Nėra jokios teisinės normos, nurodančios, kad esate atsakingas už tai, ką naudodamasis jūsų prieiga prie interneto padarė kitas asmuo“, – teigia M.Zimmermanas.
Kaltinamoji sako drąsiai eisianti į teismo rūmus ir patikėsianti sprendimą teismo valiai. „Teisėjui ar teisėjai pasakysiu, jog neturiu supratimo, kaip tai galėjo nutikti, – kalbėjo 70-metė. – Jei įsilaužinėjama į „Sony“, į Pentagoną – Dieve brangus, ką reiškia įsilaužti ir pasinaudoti interneto prieiga iš kažkokios močiutės namų?“
