Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Atminties laikmenų mokestis: AGATA tikisi surinkti 200 tūkst. Lt, oponentai kalba apie keliolika milijonų

USB raktas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / USB raktas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Atminties laikmenas ir jas turinčius įrenginius siekiantys apmokestinti autorių teisių gynėjai teigia, kad tokios įstatymo pataisos papildytų jų kišenes maždaug 200 tūkst. Lt per metus. Informacinių technologijų sektorius mini kur kas didesnes sumas, esą per metus būtų surenkama 10–15 mln. Lt.

Kompensacijas autoriams už jų kūrinių kopijavimą numatančios Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos šiuo metu svarstomos Seimo komitetuose. Pasibaigus svarstymams jos turėtų grįžti į Seimo plenarinių posėdžių salę, tada parlamentarai spręs, ar jas patvirtinti.

Tiek pataisas priimti reikalaujantys autorių teisių gynėjai, tiek joms nepritariantys technologijų sektoriaus atstovai savo nuomonę gina pasitelkdami visas įmanomas priemones.

Gynėjų priešakyje – ministras

Štai vakar vykusiame Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) posėdyje, kuriame buvo svarstomos pataisos, apsilankė net Kultūros ministras Arūnas Gelūnas. „Su padėtimi esu puikiai susipažinęs. Galiu pasakyti, kad tikrai šioje situacijoje remiu autorius. Negali likti taip, kaip yra šiandien, kai mes likę prie senų laikmenų, o už visas naująsias laikmenas kompensacijos nerenkamos“, – sakė A.Gelūnas.

Tiesa, jis užsiminė, kad įstatyme galėtų būti įrašyta mažiau laikmenų ar įrenginių, už kuriuos renkamas mokestis.

Galime rinktis ne tokį radikalų kelią ir apmokestinti ne viską. Tačiau veiksmų imtis būtina. Mes esame paskutinė šalis Europoje, kuri sprendžia šį klausimą, – sakė Arūnas Gelūnas.

Šiuo metu Lietuvoje kompensacijos renkamos tik už anksčiau populiarias laikmenas, tokias kaip vaizdajuostės, garsajuostės, kompaktiniai diskai. Tad apmokestinus absoliučiai visų rūšių laikmenas ir atmintį turinčius įrenginius šuolis būtų pernelyg radikalus.

„Galime rinktis ne tokį radikalų kelią ir apmokestinti ne viską, – teigė ministras. – Tačiau veiksmų imtis būtina. Mes esame paskutinė šalis Europoje, kuri sprendžia šį klausimą.“

Įstatymas atgyvenęs

Kiti diskusijos dalyviai kartojo jau ne sykį išsakytus argumentus. Autorių teisių gynėjai pabrėžė, kad įstatymas leidžia vartotojams dalyti legaliai įsigytų autorių kūrinių kopijas, o už tai numatyta kompensacija šiuo metu renkama tik už „atgyvenusias“ laikmenas. Todėl sąrašą būtina papildyti.

Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė priminė, kad šios pataisos yra numatytos Vyriausybės programoje. Tačiau užstrigus deryboms Vyriausybėje pataisas Seimui pateikė parlamentaras Julius Dautartas. Prie jų rengimo smarkiai prisidėjo ir Kultūros ministerija.

„Vyriausybėje dvejus metus guli tas projektas, o ar taip turėtų būti? Aš manau, kad neturėtų. Mes bandėme jį „stumti“, rašėme raštus, bet niekas nejudėjo. Taigi dabar darbas persikėlė į Seimą“, – aiškino N.Matulevičienė.

Pasak jos, rengiant pataisas buvo atsižvelgta ir į ekonominę situaciją, ir į kūrinių kopijavimo mastus. „Mes darome apklausas, buvo atlikti tyrimai, kas ir kiek kopijuoja, kiek teisėtai, kiek neteisėtai – visa ši informacija buvo pateikta“, – sakė ji.

Skaičiai nesutampa

Informacinių technologijų kompanijas vienijanti asociacija „Infobalt“ abejoja, ar teisinga įstatymus rengti remiantis apklausų duomenimis, ir ragina atlikti platesnį tyrimą. „Tas mokestis turi būti proporcingas padarytai žalai. Mes pasigedome ekonominio vertinimo. Taip pat į jį neturi būti įskaičiuoti piratavimo nuostoliai, nes kompensacijos renkamos tik už legalias kopijas, – sakė „Infobalt“ atstovė Vilma Misiukonienė. – Galiausiai, patys vartotojai taip ir lieka neinformuoti nei kad šis mokestis yra įskaičiuotas į produktų kainą, nei kad jie jį sumoka.“

„Infobalt“ labiausiai baiminasi, kad priėmus įstatymo pataisas gali sumažėti Lietuvos technologijų kompanijų konkurencingumas, o vartotojai atminties laikmenas ir įrangą vis dažniau pirks iš tų šalių, kur tokių mokesčių nėra.

Priėmus įstatymo pataisas gali sumažėti Lietuvos technologijų kompanijų konkurencingumas, o vartotojai atminties laikmenas ir įrangą vis dažniau pirks iš tų šalių, kur tokių mokesčių nėra.

Asociacija teigia, kad už šias kompensacijas kasmet būtų surenkama mažiausiai 10–15 mln. Lt.

Kompensacijas renkančios ir paskirstančios Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktorė Agnė Masalskytė IVPK posėdyje minėjo kur kas mažesnę sumą – vos 200 tūkst. Lt.

Tačiau įsitikinti mokesčių potencialu galima pažvelgus vien į telefonų rinką. Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet parduodama per 800 tūkst. mobiliųjų telefonų, iš jų maždaug kas ketvirtas yra išmanusis.

Įstatymo pataisose numatoma už paprastą (iki 1 GB atminties turintį) telefoną rinkti 1,5 Lt kompensaciją, o daugiau atminties turinčių išmaniųjų telefonų savininkams papildomai teks pakloti nuo 5 iki 20 Lt. Taigi apytiksliai skaičiuojant, vien už telefonus galėtų būti surenkama 2–5 mln. Lt.

Po trečiadienio diskusijos IVPK nariai nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri turės išklausyti suinteresuotas puses ir per dvi savaites parengs siūlymus, kaip įstatymo pataisos galėtų būti tobulinamos.

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT