Kaip elgtis su gyvsidabriu
Iš tiesų, nors Lietuvos gyventojai nuolat informuojami, kad, sudužus senam termometrui ir išsiliejus gyvsidabriui, nevalia jo mesti į šiukšlių dėžę arba pilti į klozetą, žmonės kartais pasielgia lengvabūdiškai. Kur galima priduoti senus termometrus, skaitykite čia.
Apsinuodyti gyvsidabriu galima įkvėpus jo garų. Toksinės medžiagos į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, odą ir gleivines.
Todėl geriausias būdas surinkti gyvsidabrį – popieriumi ar lazdele stumdant jo rutuliukus surinkti į vieną vietą ir gautą didelį rutulį įmesti į stiklainį su vandeniu ir sandariai uždaryti. Toks metodas tinkamiausias dėl to, kad gyvsidabris yra sunkesnis (didesnio tankio) nei vanduo. Todėl nusės stiklainio dugne ir negaruos.
Gyvsidabris yra sunkesnis nei vanduo. Todėl nusėda stiklainio dugne ir negaruoja.
Tą pačią gyvsidabrio savybę puikiai iliustruoja ir Cody'sLab eksperimentas.
Iš pradžių eksperimentuotojas įpylė į klozetą nedidelį gyvsidabrio kiekį. Ir parodė, kad tokį lašą vandens srovė nuplauna nesunkiai.
Pamažu vis didino įpilamo į klozetą gyvsidabrio kiekį. Tad jis buvo nuplaunamas vis sunkiau. Kol galiausiai unitazas visiškai užsikimšo ir nepraleido nė lašo vandens. Tokiu būdu Cody įrodė, kad gyvsidabris yra tankesnis už vandenį. Ir nieko nuostabaus – juk tai metalas.
Eksperimentas buvo atliekamas atviroje erdvėje, siekiant apsisaugoti gyvsidabrio garų. Unitazas, žinoma, nebuvo pajungtas prie miesto kanalizacijos. Nes, kaip buvo minėta anksčiau, nuleisti šį cheminį elementą į kanalizaciją – draudžiama.
