Ji pranešė pasiekusi proveržį, kurdama magnetokaloriniu reiškiniu paremtą šaldymo technologiją, kuriai naudojamas ne kompresorius su šaldymo agentu – freonu ar kitu lengvai garuojančiu skysčiu, bet besikeičiantis magnetinį laukas, efektyviai atvėsinantis skystį su įmagnetinamomis dalelėmis.
Vienas iš šios technologijos privalumų – didesnis efektyvumas. Kol kas jis 20 procentų efektyvesnis nei šiuolaikinės freono šaldymo technologijos, tačiau „General Electric“ inžinieriai įsitikinę, kad tai dar ne riba. Be to, pats įrenginys jau dabar yra gerokai paprastesnis ir kompaktiškesnis, o jo perdirbimas nesukels problemų, nes jame nėra atmosferą teršiančių medžiagų.
Magnetokalorinis reiškinys buvo atrastas dar 1881 metais vokiečių fiziko Emilio Varburgo, kuris pastebėjo, kad kai kurie metalai įkaista, prie jų priartinus magnetą, ir atvėsta, magnetą pašalinus.
Šis reiškinys dar vadinamas ir adiabatine demagnetizacija, o jo esmė – paveikus įsimagnetinančią medžiagą magnetiniu lauku, jos magnetiniai domenai išsirikiuoja pagal magnetinio lauko linijas, o išnykus išoriniam laukui – vėl išsidėsto netvarkingai, tačiau tam yra sunaudojama medžiagos šiluminė energija, ir medžiaga atvėsta. Šis metodas yra plačiai taikomas mokslinėse laboratorijose atvėsinant medžiagas iki ypač žemų temperatūrų, tačiau „General Electric“ paskelbė šią technologiją patobulinusi tiek, kad ji taps tinkama ir buitiniams prietaisams.
Specialiuose cilindruose besisukantys nikelio-mangano lydinio magnetai kuria kintamą magnetinį lauką, o jų viduje yra atšaldomas skystis su įsimagnetinančiomis dalelėmis.
Jei iš tiesų pasirodys tokie šaldytuvai, jie gali lemti didelį energijos sutaupymą, nes šaldytuvas – vienas iš daugiausiai energijos suvartojančių buitinių prietaisų.
Ši technologija gali būti pritaikyta ir kitiems įrenginiams, pavyzdžiui, šilumos siurbliams, oro kondicionieriams.
