Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Įmintos didžiausių vandenyno bangų susidarymo paslaptys

Reunjono saloje siaučia uraganas Bejisa
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Bangos
Šaltinis: Technologijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Didžiausios pasaulyje vandenynų bangos iškyla tarp Pietų Kinijos jūroje esančio Lusono sąsiaurio krantų. Jų aukštis siekia daugiau nei 170 metrų.

Laimei, šiais tarp Taivano ir Filipinų salų plytinčiais vandenimis kursuojantiems laivams galingos bangos nėra pavojingos. Jos vos praskrodžia paviršių. Tačiau mokslininkams suprasti, kodėl po vandeniu kyla „vidinės bangos“, yra svarbu modeliuojant Žemės klimatą, kadangi jos sutinkamos visuose pasaulio vandenynuose ir gali su savimi išstumti didžiulius kiekius šilumos, druskos bei maistinių medžiagų.

Šiuo metu globalūs klimato modeliai negali tiksliai užfiksuoti šių procesų, todėl vidinės bangos yra svarbi trūkstama detalė pasaulinio klimato modeliavimo galvosūkyje, teigė Masačusetso technologijų instituto mechanikos inžinierius, vidinių bangų tyrinėtojas Thomas Peacockas.

Naujos studijos atskleidė, kad įduba tarp dviejų besijungiančių povandeninių jūros keterų šiaurinėje Lusono sąsiaurio dalyje yra ideali vieta milžiniškų vidinių bangų susidarymui.

Naujos studijos atskleidė, kad įduba tarp dviejų besijungiančių povandeninių jūros keterų šiaurinėje Lusono sąsiaurio dalyje yra ideali vieta milžiniškų vidinių bangų susidarymui, praneša T.Peacockas ir jo kolegos žurnale „Geophysical Research Letters“.

Šiam tyrimui mokslininkas Matthieu'us Mercieras sukūrė 15 metrų skersmens išsamų Lusono sąsiaurio modelį – bangų cisterną. Joje vidinės bangos susiformuoja kuomet potvynių srovės išstumia šaltą sunkesnį dugno vandenį virš dviejų jūros dugno keterų, sukeldamos stovinčiąsias bangas. Viena pagrindinių šio eksperimento išvadų buvo tai, kad visa dviejų keterų sistema, o ne pavieniai jų bruožai, pavyzdžiui, kaip keterų kalnagūbrių aukštis, yra atsakingi už vidinių bangų susidarymą.

Pats vandenynas yra sluoksniuotas: šaltesnis, labiau druskingas vanduo yra tankesnis ir grimzta žemiau šiltesnio, mažiau druskingo vandens sluoksnio. Manoma, kad vidinės bangos, sutinkamos daugelyje vandenynų, gali sumaišyti šiuos sluoksnius. Todėl mokslininkai taip pat atliko bandymus ir su vandeniu, susisluoksniavusiu pagal skirtingą druskingumo lygį.

Šie tyrimai, padėjo geriau suprasti kaip vidinės bangos atsiranda ir dingsta. Taip pat parodė, kad jos yra vieni pagrindinių šilumos perdavimo mechanizmų iš viršutinio vandenyno sluoksnio į jo gelmes, kas yra svarbus faktorius formuojant globalaus klimato modelį.

Technologijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT